Bora Bora

Koordinatės: 16°26′ p. pl. 151°45′ v. ilg. / 16.433°š. pl. 151.750°r. ilg. / 16.433; 151.750
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Bora-Bora)

16°26′ p. pl. 151°45′ v. ilg. / 16.433°š. pl. 151.750°r. ilg. / 16.433; 151.750

Bora Bora. Otemanu k.
Rifas ir lagūna
Salos pakrantė

Bora Bora – sala Ramiajame vandenyne, Prancūzijos Polinezijoje. Įeina į Draugijos salyno Pavėjines salas. Plotas 38 km². Gyvena 10 605 gyventojai (2017 m.).[1] Gyventojų tankumas – 279 žm./km². Įeina į Bora Bora komuną. Svarbiausia gyvenvietė – Vaitapė.

Gamta[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bora Bora yra 260 km į šiaurės vakarus nuo Taičio. Sudaro pagrindinė sala – dviejų užgesusių ugnikalnių (Pahia k. – 660 m, ir Otemanu k. – 727 m) apirusios viršūnės. Salą supa didelė lagūna, nuo vandenyno atribota koralinių rifų atolų (Tubuati, Motu Mute, Tubuai). Į lagūną galima įplaukti tik per vieną įplauką Motus.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Polineziečiai salą apgyvendino prieš 1100 metų. Yra išlikusios senovinės šventyklos. 1722 m. Bora Borą aplankė pirmasis europietis – olandas Jacob Roggeveen. 1777 m. saloje išsilaipino Džeimsas Kukas. Jis savo užrašuose salą pavadino Bola-Bola (tait. „naujagimis“), tačiau polineziečiai salą greičiausiai vadino Pora-Pora. 1792 m. Bora Boroje apsigyveno pirmasis europietis – James Connor – jūreivis, išsigelbėjęs po banginių medžioklės laivo „Matilda“ katastrofos. 1895 m. sala tapo Prancūzijos valda. 1929 m. Bora Borą išgarsino filmo „Tabu“ filmavimas. Antrojo pasaulinio karo metu saloje buvo JAV karinės aviacijos bazė.

Turizmas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bora Bora dažnai vadinama „Ramiojo vandenyno perlu“. Ramybė, balto smėlio paplūdimiai, krištolo skaidrumo lagūna, palmių giraitės, žaliuojančios kalvos, žydinčios hibiskų gėlės, egzotiški gyventojai salą daro turistų rojumi. Metinė oro temperatūra svyruoja apie 24–28 °C. Gaivina švelnūs rytų pasatai. Saloje yra viešbutis, nameliai ant polių, oro uostas (JAV karinės bazės palikimas) ir kita aukšto lygio turistinė infrastruktūra. Populiari turistų atrakcija – povandeninis nardymas milžiniška faunos įvairove pasižyminčiuose rifuose. Automobilių transportas menkai išvystytas siekiant išsaugoti salos gamtą, tačiau galima keliauti dviračiais, pėsčiomis, valtimis.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Recensement de 2017 – Répartition de la population de la Polynésie française par îles, Institut de la statistique de la Polynésie française (ISPF)

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]