Bonnier

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bonnier AB
Forma Uždaroji akcinė bendrovė
Įkurta 1804 m. Kopenhagoje, Danija
Centrinė būstinė Stokholmas, Švedija
Svarbiausi darbuotojai Carl-Johan Bonnier
(valdybos pirmininkas)
Tomas Franzén
(generalinis direktorius)
Produkcija Laikraščiai, knygos, žurnalai, televizija, kinas, filmai, radijas
Pajamos Didėjimas 4,097 mlrd. US$ (2013 m.)
Darbuotojų 9226 (2013 m.)
Tinklalapis bonnier.com

Bonnier AB – Švedijos žiniasklaidos įmonių grupė, valdanti 175 įmones 17-oje šalių (2010 m. duom.). Priklauso Bonnier šeimai.[1]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bonnier dangoraižis Stokholme, į kairę nuo 2006 m. atidarytos Bonniers dailės galerijos

Įmonę 1804[2] m. Kopenhagoje (Danija) įkūrė Gerhard Bonnier, kuomet jis išleido pirmąją savo knyga Underfulde og sandfærdige kriminalhistorier. Vėliau Gerhardo sūnūs perkėlė šeimos verslą Švedijon, kur vienas iš sūnų, Albert Bonnier, 1837 m. naujai įsteigė leidyklą. Pirmoji leidyklos išleista knyga buvo „Įrodymai, kad Napoleonas niekuomet neegzistavo“ (šved. Bevis att Napoleon aldrig har existerat). Knygą išspausdino spaustuvė „Nordströmska“.

A. Bonnier sūnus Karl Otto Bonnier pavertė šeimos įmonę viena lyderių Švedijoje. Buvo leidžiami tokių garsių šalies rašytojų kaip August Strindberg, Verner von Heidenstam ir Selma Lagerlöf kūriniai. Vėliau šeimos verslas perėjo K.O.Bonnier sūnums, Tor ir Åke, kuriems valdant 1929 m. buvo įsigyta leidykla „Åhlén och Åkerlund“ (dab. „Bonnier Tidskrifter“) ir įmonės asortimentas išplėstas žurnalais, o galiausiai ir laikraščiais, komiksų knygomis, kino ir televizijos produkcija.

XX a. 5-ajame ir 6-ajame dešimtmečiuose įmonių grupė dar labiau praplėtė savo asortimentą.[3] 1954 m. „Bonnier“ grupės pardavimai siekė 123 mln. kronų, darbuotojų skaičius – 3418, o įstatinis kapitalas – 1 mln. kronų.[4]

Įmonės aktyvas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Bonnier“ priklauso šios knygų leidyklos: „Albert Bonniers förlag“, „Wahlström & Widstrand“, „Forum“, „Bonnier Carlsen“ ir kt. bei įvairūs prekiniai ženklai Švedijoje. „Bonnier Tidskrifter“ leidžia žurnalus, tokius kaip „Veckans Affärer“, „Damernas Värld“, „Amelia“, „Sköna Hem“, „Teknikens Värld“, „Resume“, taip pat daugybę kryžiažodžių[5] bei bulvarinį žurnalą „C Mode“. Bendrovei taip pat priklauso šios dukterinės įmonės: TV tinklai TV4 ir C More Entertainment; kino teatrų tinklas SF Bio (40 proc. akcijų dalis) bei kino kompanijos „Svensk Filmindustri“ ir „Sonet Film“; dienraščiai „Dagens Nyheter“, „Expressen“, „Sydsvenskan“ ir „Helsingborgs Dagblad“;[6] verslo dienraštis „Dagens Industri“; ir medicinos žurnalas „Dagens Medicin“.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Global Publishing Leaders 2012: Bonnier“. Publishers Weekly. Nuoroda tikrinta 2012-11-14. 
  2. „Bonnier AB“. Linkedin. Nuoroda tikrinta 2014-01-24. 
  3. Larsson, Mats. Bonniers – en mediefamilj. Förlag, konglomerat och mediekoncern 1953–1990.
  4. Almanack för alla 1956, Norstedt, Stockholm, 1955, 172 psl.
  5. "Bonnier Korsord – Om oss. " (švedų k.) Krysset.se. Nuoroda tikrinta 2016-03-13.
  6. „Tidningsaffären ingen heroisk investering“. Svenska Dagbladet. Nuoroda tikrinta 2014-04-27. 

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Gedin, Per (2003). Litteraturens örtagårdsmästare. Karl Otto Bonnier och hans tid. Stockholm: Albert Bonniers Förlag. ISBN ISBN 91-0-010076-5.
  • Bill, Hancock (1977). Abbe och Bonniers: ett porträtt av Bonnierföretagen. Stockholm: Bonnier. ISBN 91-0-042016-6 (inb.).
  • Larsson, Mats (2001). Bonniers - en mediefamilj. Stockholm: Albert Bonniers Förlag.