Boko Haram

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Boko Haram
جماعة أهل السنة للدعوة والجهاد
Vadovai
Mohammed Yusuf  (2002–2009)
Abubakar Shekau  (2009–2021)
Bakura Doro (2021–dabar)
Bakura Sa’alaba (2021–dabar)
Veiklos data2002–dabar
BūstinėKadunos valstija, Nigerija
Veiklos teritorijaNigerija, Šiaurės Kamerūnas, Nigeris, Čadas, Malis
IdeologijaVahabitai
Antivakarietiškas nusiteikimas
Džihadizmas
DydisBent 15 000 (Amnesty International duomenimis, 2015 m. sausio mėn.)[1]
20 000 (Čado duomenimis, 2015 m. kovo mėn.)[2]
4 000–6 000 (JAV duomenimis, 2015 m. vasario mėn.)[3]
SąjungininkaiIslamo valstybės vėliava Islamo valstybė (2015–2016)
Priešininkai
Karai ir mūšiai
Pripažino kaip teroristinę grupuotę

Boko Haram (arab. جماعة أهل السنة للدعوة والجهاد)  – islamistų karinė grupuotė, iškilusi 2002 m. Nigerijos šiaurės rytuose.

„Boko Haram“ susikūrė Maiduguryje. Borno valstija buvo alinama skurdo, korupcijos, joje veikė radikalūs pamokslininkai, bendrai buvo tikima, kad Nigerijos pietūs išnaudoja šiaurines provincijas. Šie veiksniai tikriausiai prisidėjo prie Boko Haram ekstremizmo. Kitu požiūriu, Boko Haram buvo paveikti platesnio tarptautinio džihadistų judėjimo, juos rėmė užsienio grupės, ypač iš Alžyro. Boko Haram savo veiklą praplėtė į artimų valstybių pasienio ruožus Nigeryje, Čade, Kamerūne. Etniškai ji labiausiai paplito tarp kanurių.

Oficialiai pasivadinusi „Sunų skelbimo ir kovos grupe“ (JASDJ) tarptautiniu mastu ji geriau žinoma nigeriečių suteiktu pavadinimu „Boko Haram“, kur žodis Boko hausų kalba reiškia vakarietišką švietimo sistemą (iš angl. book „knyga“), o Haram – draudimą pagal islamą.[5] Vienas iš pagrindinių grupuotės deklaruojamų tikslų buvo pasipriešinimas vakarietiško švietimo modelio įgyvendinimui, kuris neatitiko islamiškų sunų mokymo. Vienas skiriamųjų „Boko Haram“ bruožų buvo atakos prieš mokyklas, jų griovimas, mokytojų žudynės, vaikų grobimas. Tarptautiniu mastu „Boko Haram“ ypač pagarsėjo 2014 m. balandį pagrobę 276 mergaites mokines. Mergaitės verstos ištekėti ir tarnauti grupuotei. Keletą kartų vaikai panaudoti savižudžių išpuoliams.

„Boko Haram“ įkūrėjas Mohamedas Jusufas priklausė salafitų „Naujovių pašalinimo ir sunų atgaivinimo draugijai“ Maiduguryje. Jis savarankiškai pradėjo pamokslauti apie 2002 m. Neabejotinai jis buvo paveiktas Saudo Arabijos pamokslininkų, kai dalyvavo hadžo kelionėse 2003 ir 2004 m. Pasak jo, bet koks reiškinys, neaprašytas korane ar hadisuose, vertintinas kaip naujovė ir todėl naikintinas.[6] Šia nuostata M. Jusufas buvo artimas vahabitams. „Boko Haram“ plito Borno ir Jobės valstijose pasekėjų kuopelių pavidalu iki 2009 m., kada atvirai suėjo į konfliktą su Nigerijos valdžia. Prasidėjęs sukilimas buvo numalšintas, Mohamedas Jusufas nužudytas. 2010–2013 m. „Boko Haram“, vadovaujami Abubakaro Šekau, užsiėmė teroristine veikla, bombos sprogdintos Nigerijos sostinėje Abudžoje.[7] 2013–2015 m. Boko Haram tiesiogiai kontroliavo kai kurias teritorijas Nigerijos šiaurės rytuose, gyventojai turėjo paklusti jų tvarkai arba laukti smurto išpuolių. Prieš juos karines iniciatyvas rengė Prancūzija ir Afrikos Sąjunga. Po pralaimėjimų 2015 m. kovą „Boko Haram“ paskelbė apie ištikimybę Islamo valstybei, kas sukėlė skilimų jų pačių tarpe. Islamo valstybė priėmė jų priesaiką ir patvirtino savo „Vakarų Afrikos provincija“. Manoma, kad tiesiogiai nuo „Boko Haram“ žuvo daugiau nei 10 000 žmonių, dar antrą tiek žuvo nuo bado, ligų, nigeriečių kariuomenės veiksmų, šimtai tūkstančių pabėgo. Manoma, kad „Boko Haram“ pajėgos 2014 m. siekė 15000–20000 kovotojų.

2021 m. birželio mėn. pradžioje pranešta apie grupuotės vadeivos Abubakaro Šekau mirtį islamistų tarpusavio kovose.[8]

Išpuoliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išpuoliai, kuriuos įvykdė ar už kuriuos atsakomybę prisiėmė „Boko Haram“ (paminėti plačiau žinomi):

  • 2003 m. gruodžio 24 d. pirmasis Boko Haram išpuolis. Poroje Jobės valstijos miestų užgrobtos policijos nuovados, iškeltos Talibano vėliavos. Žuvusiųjų skaičius nežinomas.[9]
  • 2012 m. sausio 20 d. koordinuotos atakos Kano mieste, daugiausiai prieš policijos pastatus. 187 žuvusieji.
  • 2012 m. rugsėjo 17 d. Benišeiko mieste nušauti 142 žmonės.
  • 2014 m. balandžio 14 d. pagrobtos daugiau nei 300 mergaičių iš mokyklos Čiboke. Kai kurios jų paleistos arba pabėgo.
  • 2015 m. sausio 3 d. užpulti Bagos ir Doron Bagos miestai. Pranešta apie 150 žuvusiųjų. Sprendžiant iš Amnesty International paviešintų palydovinių nuotraukų, aukų skaičius galėjo siekti 2000.
  • 2015 m. vasarį nužudyta 70 civilių Fotokolo mieste Kamerūne. Iš viso 300 žuvusiųjų.
  • 2015 m. kovo 28 d. Nigerijos rinkimų dieną nužudytas 41 civilis.
  • 2015 m. rugpjūčio 18 d. 150 civilių buvo nušauti arba nuskendo bėgdami iš Boko Haram užpulto kaimo Jobės valstijoje.
  • 2016 m. vasario 1 d. išpuolis Daloryje. 86 žuvusieji.
  • 2016 m. vasario 9 d. savižudžių išpuolis Dikos pabėgėlių stovykloje. 58 žuvusieji.
  • 2017 m. liepos 28 d. užpulta naftos paieškos grupė šiaurės rytų Nigerijoje. Bent 50 žuvusiųjų.
  • 2017 m. lapkričio 21 d. savižudžio išpuolis mečetėje Mubyje Nigerijoje. Bent 50 žuvusiųjų.
  • 2018 m. vasario 21 d. pagrobta apie 110 mergaičių iš mokyklos Dapči Nigerijoje.
  • 2020 m. gruodžio 11 d. Kankaroje pagrobta daugiau nei 300 mokinių iš berniukų mokyklos.[10] Po savaitės vaikai paleisti.[11]
  • 2022 m. birželio 5 d. Ovo miesto katalikų bažnyčioje įvyko masinis šaudymas ir sprogdinimas. Žuvo mažiausiai 50 žmonių.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Boko Haram at a glance“. Amnesty International. Nuoroda tikrinta 25 January 2015.
  2. „Boko Haram HQ Gwoza in Nigeria 'retaken'“. BBC News. 27 March 2015.
  3. Hosenball, Mark (6 February 2015). „Nigeria's Boko Haram has up to 6,000 hardcore militants: U.S. officials“. Reuters (anglų).
  4. „Chadian Forces Deploy Against Boko Haram“. VOA. 16 January 2015. Suarchyvuotas originalas 19 January 2015. Nuoroda tikrinta 16 January 2015.
  5. Abdulbasit Kassim, Michael Nwankpa. The Boko Haram Reader: From Nigerian Preachers to the Islamic State. Oxford University Press, 2018. Introduction by David Cook]
  6. Abdulbasit Kassim, Michael Nwankpa. The Boko Haram Reader: From Nigerian Preachers to the Islamic State. Oxford University Press, 2018. Introduction by David Cook]
  7. Alexander Thurston. Boko Haram: The History of an African Jihadist Movement. Princeton University Press, 2017, p. 2
  8. BBC News, Abubakar Shekau: Nigeria's Boko Haram leader is dead, say rival militants
  9. Stanford Univ.
  10. Al Jazeera, Boko Haram claims kidnapping of hundreds of Nigerian students, 15 Dec 2020
  11. BBC, Nigeria school attack: Hundreds of boys return home after kidnap ordeal, 18 December 2020