Salafizmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Salafizmas (arab. السلف الصالح = al-salaf al-ṣāliḥ, „pamaldieji protėviai“) – religinis islamo fundamentalistų judėjimas, kilęs iš Persijos įlankos šalių.[1] Ši radikali religijos pakraipa reikalauja grįžti prie pirmykščio, „protėvių“ (salaf) islamo. Salafistų idealas – pirmosios trys musulmonų kartos.[2][3]

Šariatas jiems yra aukštesnis už šalies, kurioje gyvena, įstatymus. Vienintelis įstatymdavys yra Dievas. Todėl tie musulmonai, kurie laikosi pasaulietinių įstatymų, „nusižengia daugdievyste ir nusipelno mirties.“[4] Salafistų tikslas – pertvarkyti valstybę, teisėtvarką ir visuomenę pagal salafistinę ideologiją ir galiausiai įkurti islamišką „Alacho valstybę“.[5]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]