Biocheminis deguonies suvartojimas
Biocheminis deguonies suvartojimas (BDS) – rodiklis, matuojantis deguonies kiekį, kurio reikia mikroorganizmams, kad per tam tikrą laikotarpį (per 5 arba 7 paras) biochemiškai suardytų organines medžiagas vandenyje esant tam tikroms sąlygoms. BDS naudojamas kaip vandens kokybės indikatorius ir plačiai taikomas nustatant nuotekų valymo efektyvumą bei natūralių vandens telkinių būklę.[1] Vienam gyventojui per parą tenkantis teršalų kiekis pagal BDS7 yra lygus 70 g.[2]
Matavimo principas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Biocheminio deguonies suvartojimo testas vyksta kontroliuojamoje aplinkoje, paprastai naudojant uždarus indus, kuriuose palaikoma tam tikra temperatūra (dažniausiai apie 20 °C). Bandinyje esantys mikroorganizmai naudoja deguonį organinėms medžiagoms skaidyti aerobinio proceso metu. Tyrimo pabaigoje nustatomas deguonies kiekis, kurį sunaudojo mikroorganizmai per 5 arba 7 paras. BDS vertė pateikiama mg O₂/l (miligramais deguonies litre vandens).[1]
Poveikis aplinkai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Didelė BDS vertė gali rodyti stiprų vandens užterštumą organinėmis medžiagomis, kas gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį vandens ekosistemoms. Kuo didesnis deguonies poreikis, tuo mažiau jo lieka kitiems vandens organizmams, pavyzdžiui, žuvims, todėl gali kilti ekologinės problemos, tokios kaip žuvų žūtis ar dumblėjimas. Nuotekos iš pramonės ar miesto nuotekų valymo įrenginių dažnai turi aukštą BDS lygį, todėl šios nuotekos turi būti tinkamai apdorojamos prieš išleidžiant jas į gamtinę aplinką.[3] Gamybinėse nuotekose, prieš valymą, BDS7 kiekis gali būti nuo 500 iki 2000 mg/l, buitinėse nuotekose – nuo 200 iki 400 mg/l, o po nuotekų valymo – išleidžiamose nuotekose į paviršinius vandens telkinius – apie 10 mg/l.[4]
Matavimo metodai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]BDS vertės nustatymui naudojami įvairūs metodai, tarp jų:
- Skiedimo ir sėjimo metodas pagal LAND 47-1:2007 standartą: vandens mėginys atskiedžiamas deguonies prisotintu vandeniu, po to stebimas deguonies sumažėjimas per laikotarpį, 5 arba 7 paras.[5]
- Manometriniai metodai: matuojamas slėgio sumažėjimas uždarame inde, kai mikroorganizmai sunaudoja deguonį.
Panaudojimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]BDS rodiklis naudojamas įvairiose srityse:
- Nuotekų valymas: tikrinama, kiek organinių medžiagų pašalinama po valymo proceso.
- Aplinkos apsauga: vertinama vandens telkinių ekologinė būklė, ypač upių ir ežerų, siekiant išvengti pernelyg didelio užterštumo.
- Reguliavimo institucijos: stebi BDS vertes, kad įsitikintų, jog pramonės ir miesto nuotekų išleidimas atitinka nustatytus aplinkosauginius standartus.[3]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 Clair N. Sawyer; Perry L. McCarty; Gene F. Parkin (2003). Chemistry for Environmental Engineering and Science (5th ed.). New York: McGraw-Hill. ISBN 978-0-07-248066-5.
- ↑ ĮSAKYMAS DĖL NUOTEKŲ TVARKYMO REGLAMENTO PATVIRTINIMO, 2006 m. gegužės 17 d. Nr. D1-236.
- ↑ 3,0 3,1 Metcalf & Eddy. Wastewater Engineering: Treatment and Resource Recovery. McGraw-Hill Education, 2014.
- ↑ "Wastewater characteristics and effluent quality parameters, " Food and Agriculture Organization, 2024.
- ↑ LAND 47-1:2007 „Vandens kokybė. Biocheminio deguonies suvartojimo per n parų (BDSn) nustatymas.