Berthier karabinas
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Berthier Mle 1892 | |
|---|---|
| |
| Tipas | pertaisomas karabinas |
| Variantai | Mle 1892 M16 |
| Konstruktorius | Émile Berthier |
| Šalis | Prancūzija |
| Sukurtas | 1890 m. |
| Naudotojai | Prancūzijos armija |
| Kalibras, mm | 8 |
| Šovinys, mm | 8×50 mm R French |
| Ilgis, mm | 945 (1 345 mm su durtuvu) |
| Vamzdžio ilgis, mm | 453 |
| Pradinis greitis, m/s | 640 |
| Dėtuvė | 3 šov. vidinė apkaba „Mle 1892 M16“ - 5 šov. |
Berthier karabinas (pranc. Mousqueton Berthier) − Prancūzijos armijos karabinas, priimtas ginkluotėn 1892 m. ir plačiai naudotas Pirmajame ir Antrajame pasauliniuose karuose.
Po to, kai Prancūzijos kariuomenė priėmė ginkluotėn Lebelio šautuvą „Mle 1886 Lebel“ su 8×50 mm R šoviniu, karinė Prancūzijos valdžia siekė sukurti šio šautuvo karabino versiją kavalerijai. Buvo sukurtas prototipas − sutrumpinti šautuvo „Mle 1886“ vamzdis, apsodo lovelis ir vamzdelinė dėtuvė. Tačiau taip gauta konstrukcija pasirodė netinkama ir buvo atmesta dėl nepakankamo taiklumo, lėtumo ir nepatogumo jojant užtaisyti ginklą po vieną šovinį.
Tuomet Prancūzijos armija 1887 m., ieškodama tinkamo karabino modelio, suorganizavo seriją bandymų. Vieną prototipų pateikė Emilis Bertjė (Émile Berthier) − inžinierius mechanikas iš „La Compagnie Bône-Guelma“ (viena iš penkių dukterinių Alžyro geležinkelio sistemos kompanijų). E. Bertjė modelis buvo priimtas 1890 m. Prancūzija skubėjo sukurti tinkamą karabiną, nes tuo metu Vokietija jau turėjo karabiną „Karabiner Modell 1888“ − šautuvo „Gewehr 1888“ versiją. E. Bertjė karabinais buvo ginkluoti praktiškai visi Prancūzijos armijos artileristai ir kavaleristai.
„Berthier“ karabinai (ir vėliau „Berthier“ šautuvai) pasižymi lengvesniu ir aptakesniu uoksu bei vienos dalies apsodu, kuo skiriasi nuo „Lebel Mle 1886/M93“ šautuvo. Be to, Bertjė karabino spynos užrakinamieji kyšuliai užrakina spyną pasisukdami uokse vertikaliai, o Lebelio šautuve − horizontaliai. Kaip ir šautuvas „Mle 1886/M93“, Bertje karabinas pritaikytas 8 mm Lebelio šoviniams, tačiau užtaisomas trijų šovinių Manlicherio tipo vidine apkaba. Skirtingai negu Manlicherio šautuve, Bertje karabino vidinės dėtuvės dugne yra didelė anga, pro kurią galima patikrinti, ar karabinas užtaisytas.
Pirmojo pasaulinio karo metais kareiviai fronte skundėsi maža dėtuvės talpa (3 šoviniai) ir purvu, patenkančiu į šautuvo mechanizmą pro vidinės dėtuvės dugno angą. Todėl Bertje karabinas buvo modifikuotas − vidinė dėtuvė ir vidinė apkaba buvo padidintos, kad tilptų penki šoviniai. Vidinės dėtuvės dugno anga buvo pridengta metaline plokštele, pritvirtinta vyriu. Modifikuotas penkiašūvis karabino variantas vadinasi „Mle 1892 M16“. Jį kareiviai gerai įvertino, tačiau fronte jis pasirodė tik 1918 m. vasarą. Patobulintas Bertje karabinas „Mle 1892 M16“ garsėjo kaip solidus ir patikimas ginklas. Ginkluotėje jis išbuvo iki XX a. 7-tojo dešimtmečio pr.
Bertje ginklai turi Manlicherio tipo vidinę dėtuvę, kuri yra prastesnė už vokiško Mauzerio šautuvo dvieilę dėtuvę, nes Bertje šautuvas naudoja 8 mm Lebelio šovinius, kurie yra atbrailiniai ir plonėjantys priekin, todėl stringa Mauzerio tipo dėtuvėje.