Bernardo Strozzi

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Bernardas Strocis (it. Bernardo Strozzi, apie 1581 m. – 1644 m. rugpjūčio 2 d.) – italų XVII a. pradžios baroko tapytojas. Dirbo Genujoje ir Venecijoje.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bernardas Strocis gimė 1581 m. Genujoje. Manoma, kad jis neturėjo jokių ryšių su garsia Florencijos Strozzi gimine. 1598 m. jis priėmė kapucinų vienuolio įžadus. 1608 m. minima, kad po tėvo mirties jis prašė ir buvo atleistas nuo vienuolystės įžadų tam, kad galėtų slaugyti vienišą likusią ir sergančią motiną. Vėliau Strocis buvo pramintas il Cappuccino (kapucinu). Pirmieji jo tapybos darbai datuojami 1614–15 m. ir rodė Karavadžo dailės įtaką. Po to Bernardo Strocio stilistika buvo paveikta Genujoje dirbusių Rubenso ir Antonio van Deiko kūrybos. Strocis kūrė freskas, religinius paveikslus ir portretus Genujos privatiems užsakovams.

1630 m. mirė Strocio motina ir jis 1631 m. jau buvo persikraustęs į Veneciją. Greičiausiai dėl venecijiečių skonio įtakos Strocio paveikslų spalvinė gama sušvelnėjo, jis atsisakė Karavadžo dailės įtakotų aštrių šviesotamsos kontrastų, buvo paveiktas Paolo Veronezės dailės. Po Palmos Jaunesniojo mirties 1628 m. Venecijoje nebebuvo ryškių dailininkų ir B. Strocis beveik iškart užsitikrino platų užsakovų ratą. Venecijoje jis buvo pramintas il prete Genovese (genujiečiu šventiku). Po 1640 m. atlikto Klaudijo Monteverdžio portreto dar labiau pagarsėjo. Bernardas Strocis nebepaliko Venecijos. Dailininkas mirė 1644 m. rugpjūčio 2 d., palaidotas Santa Fosca bažnyčioje.

Darbų galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]