Bernardinų vartai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Bernardinų vartai

Juozapo Hiliario Glovackio Vilniaus šv. Onos ir Bernardinų bažnyčių litografija, kurioje matyti Bernardinų vartai, pavaizduoti dešinėje litografijos pusėje (1821 m. Lietuvos nacionalinis muziejus)
Vieta Vilnius
Naudotas po 1503 m. iki 1869 m.

Bernardinų vartai buvo sudėtinė Vilniaus gynybinės sienos dalis. Bernardinų vartai stovėjo netoli Bernardinų bažnyčios, ties tiltu į Užupį. Bernardinų vartai nebuvo patys pirmieji pastatyti iš vartų. Jų pavadinimas kilo nuo minėtos bažnyčios ir gatvės, ėjusios iki Užupio tilto.[1][2]

Vartų istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bernardinų vartai stovėjo prie pat tilto per Vilnią, į pietus nuo Bernardinų bažnyčios. Vartų mūro tvora buvo atsirėmusi į Kristaus laiptų koplyčią. Jie turėjo nestiprų bokštą. Vartai skyrė nuo gatvės Bernardinų vienuolyno pastatų ansamblį.[1][3] . XVII a. Bernardinų vartai buvo perstatyti baroko stiliumi ir ėmė atlikti paradinę, o ne gynybinę funkciją. Jie buvo išpuošti piliastrais, piramidės formos obeliskais. Sienoje abipus vartų buvo įrengtos gilios nišos.[1]

Bernardinų vartai nugriauti 1869 metais, tiesiant dabartinę Maironio gatvę. Yra išlikę tik mažieji varteliai, kurie užmūryti ir nenaudojami.[3]

Bernardinų vartus litografijose yra pavaizdavę keli dailininkai: Kazimieras Bachmatavičius (1837 m.), Juozapas Hiliaras Glovackis (1820 m.). Taip pat jie nutapyti ir J.K.Vilčinskio „Vilniaus albumo“ litografijoje.[1]

Šiuo metu vietoje, kurioje stovėjo Bernardinų vartai, yra Adomo Mickevičiaus skveras su Adomo Mickevičiaus paminklu.[1]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 Vladas Drėma. Dingęs Vilnius. Vilnius: Versus Aureus, 2013. ISBN 978-9955-34-401-8.
  2. A.Juškevičius, J.Maceika. Vilnius ir jo apylinkės. (1937 m.), perleista Vilnius: Mintis, 1991. ISBN 5-417-00366-2.
  3. 3,0 3,1 Rūta Janonienė. Bernardinų bažnyčia ir konventas Vilniuje. Vilnius: Aidai, 2010. ISBN 978-9955-656-80-7.