Benzinvežis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Aerodrominis benzinvežis

Benzinvežis (rus. бензовоз; angl. petrol tank vehicle) – cisterninis automobilis, pritaikytas benzinui ir kitokiems degalams pervežti. Turi degalų lygio matuoklę, apsauginį vožtuvą, sodintuvus su vandens skirtuvais, įpylimo ir išpylimo atvamzdžius su sklendėmis, apsaugos nuo gaisro priemones, įžeminimą. Benzinvežiai pasižymi aukšto lygio priešgaisrine sauga.

Benzinvežiai būna civiliniai ir kariniai.

Paprastai benzinvežiai pritaikyti tiesiogiai perpilti degalus tiesiai automobilių, vikšrinių ir kitokių mašinų, lėktuvų ir pan. degalų bakus. Tai svarbu aprūpinant degalais karinę techniką lauko sąlygomis, taip pat ir civiliniams benzinvežiams, kai jie tiekia degalus statybinei, kelių, naftotiekių tiesimo technikai, dirbančiai toli nuo stacionarių degalinių.

Lauko sąlygomis naudojami kariniai ir civiliniai benzinvežiai būna padidinto pravažumo, dažnai pritaikyti naudoti bekelėje. Miestuose naudojamiems benzinvežiams naudingas padidintas manevringumas.

Benzinvežių tipai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal cisternos vietą[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal cisternos vietą ir sujungimą su automobiliu benzinvežiai būna:

  • Cisterninis automobilis – benzinvežis, kurio cisterna įtaisyta ant jo važiuoklės.
  • Cisterninė puspriekabė – cisterna įtaisyta puspriekabėje, kurią velka balninis vilkikas.
  • Cisterninė priekaba – cisterna įtaisyta priekaboje, kurią velka pakankamo galingumo automobilis ar traktorius.

Automobilio ar priekabos cisternos talpa 1200–8000 l, puspriekabės – 7000–30 000 l.

Pagal krovinį[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Benzinvežiai, pritaikyti vežti tamsiuosius naftos produktus (alyvas, mazutą) paprastai turi gerą termoizoliaciją (termoso tipo) arba šildymo įrangą, kad pervežant jie nesustingtų ir juos būtų galima išleisti.