Benediktas Vasiliauskas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Benediktas Vasiliauskas (1907 m. spalio 16 d. Narkūnų k., Gelgaudiškio valsč., Šakių apskr. – 1977 m. gegužės 7 d. Jurbarke) – valtornininkas, pedagogas, dirigentas, chorvedys.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

19191925 m. mokėsi Jurbarko „Saulės“ gimnazijoje, 19271931 m. Kauno Vytauto Didžiojo universitete studijavo teisę, 1934 m. Kauno konservatorijoje baigė valtornos klasę, o 19351936 m. dar studijavo kapelmeisterio klasėje. Konservatorijoje taip pat mokėsi chorvedybos ir kompozicijos.

Kapelmeisterio klasę baigęs labai gerais pažymiais ir įgijęs karininko laipsnį, vadovavo kariniam orkestrui. Kurį laiką grojo valtorna Kauno radiofono simfoniniame orkestre (dirigentas Balys Dvarionas), dainavo vokaliniame oktete.

19411944 m. Kauno konservatorijoje dėstė pučiamųjų instrumentų, muzikos teorijos bei metodikos disciplinas. 1939 m. birželio 910 d. dalyvavo Kaune surengtoje Baltijos šalių muzikų konferencijoje, buvo veiklus Lietuvos muzikų draugijos narys. Yra vadovavęs Lietuvos valstybinės filharmonijos liaudies instrumentų ansambliui.

19451948 m. – Klaipėdos muzikinio dramos teatro antrasis dirigentas ir muzikos mokyklos dėstytojas. Klaipėdoje pradėjus juo domėtis saugumiečiams, 1948 m. išvyko į Jurbarką, kur pasistatė namą ir ūkinius pastatus. Jurbarke išvarė plačią kultūrinę – muzikinę vagą. 19501962 m. buvo kultūros namų meno vadovas, mišriojo choro ir pučiamųjų orkestro dirigentas, organizavo koncertus. Taip pat dėstė muziką vidurinėje mokykloje, vadovavo moksleivių chorams, vokaliniams ansambliams ir orkestrams.

Iš Jurbarko kuriam laikui išvyko dirbti į Kidulius (Šakių raj.), kur buvo įkurta vaikų muzikos mokykla. Su kompozitoriumi J. Gaižausku pastatė jo operetę „Ramunė“, turėjusią didelį pasisekimą. 1967 m. išėjęs į pensiją, dar kurį laiką dirbo Jurbarko vaikų muzikos mokykloje.

B. Vasiliauskas organizavo Jurbarko rajono dainų šventes ir buvo jų vyr. dirigentas, savo vadovaujamus kolektyvus parengdavo rajono ir respublikinėms dainų šventėms. Sukūrė dainų chorams ir solistams. Išpopuliarėjo jo harmonizuota liaudies daina „O dalele tu mano“.

Adelė ir Benediktas Vasiliauskai išaugino 11 vaikų ir juos išleido į mokslus. Visi lankė vaikų muzikos mokyklas, o trys įgijo specialųjį vidurinį muzikinį išsilavinimą. Sūnus Kęstutis dirbo Jurbarko Antano Sodeikos vaikų muzikos mokykloje. Į muzikos mokslus išleido ir sesers sūnų Kazimierą Biliūną.

Šaltinis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.