Benediktas Labėnas
Benediktas Labėnas-Kariūnas (1918 m. vasario 20 d. Staidaruose, Lazdijų raj. – 1949 m. kovo 7 d. Kalesninkų miške) – Lietuvos partizanas, literatas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1939 m. baigė Lazdijų gimnaziją. Pirmosios sovietų okupacijos metu (1940 m. spalio 1 d.) jis baigė Kauno karo mokyklą.
Nacių okupacijos metais tarnavo Lietuvos saugumo policijos Vilniaus apygardoje (apygardos vadovas Aleksandras Lileikis), 1943 m. įstojo į 3-iąjį lietuvių statybos batalioną.
1944 m. Vokietijoje, Drezdeno mieste, buvo sutelktas lietuvių karininkų rezervas – tarp šių karininkų buvo ir B. Labėnas. 1944 m. gruodžio 7 d. kartu su 11 karininkų jis buvo pasiųstas į Liepojos (Latvija) apsupimą. Karui baigiantis, prie Tukumo pateko į sovietų nelaisvę ir kartu su vokiečiais belaisviais buvo išvežtas į Komsomolską prie Amūro (Sevvostlagas) Chabarovsko kr. Po pusantrų metų buvo paleistas, grįžo į Lietuvą.
1945 m. pasitraukė į mišką. Pasirinko Kariūno slapyvardį. Nuo 1947 m. rugsėjo 25 d. ėjo atsakingas Lietuvos partizanų Dainavos apygardos Šarūno rinktinės vado pareigas. 1948 m. laikinai paskirtas Dainavos apygardos vadu. 1949 m. kovo 7 d. Kalesninkų miške nušautas K. Kubilinsko ir A. Skinkio.
B. Labėnas buvo literatas. Jo poezijos ir prozos darbai buvo spausdinami „Jaunojoje Lietuvoje“, „Mokslo dienose“, „Karyje“ ir kt. leidiniuose. Partizano Kariūno artimųjų išsaugota jo literatūrinė kūryba 2000 m. išleista knygoje „Žygiuojanti tauta“.
Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1999 m. Benediktui Labėnui suteiktas Kario savanorio statusas, o tų pačių metų gegužės 19 d. LR Prezidento dekretu apdovanotas Vyčio kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu (po mirties).