Benediktas Labėnas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Benediktas Labėnas-Kariūnas (1918 m. vasario 20 d. Staidaruose, Lazdijų raj. – 1949 m. kovo 7 d. Kalesninkų miške) – Lietuvos partizanas, literatas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1939 m. baigė Lazdijų gimnaziją ir toliau mokėsi karo mokykloje Kaune. Gavęs leitenanto laipsnį, karo buvo nublokštas į Rusiją. Po pusantrų metų grįžęs į Lietuvą, 1945 m. pasitraukė į mišką. Pasirinko Kariūno slapyvardį. Nuo 1947 m. rugsėjo 25 d. ėjo atsakingas Lietuvos partizanų Dainavos apygardos Šarūno rinktinės vado pareigas. 1948 m. laikinai paskirtas Dainavos apygardos vadu. 1949 m. kovo 7 d. Kalesninkų miške nušautas K. Kubilinsko ir A. Skinkio.

Benediktas buvo literatas. Jo poezijos ir prozos darbai buvo spausdinami „Jaunojoje Lietuvoje“, „Mokslo dienose“, „Karyje“ ir kt. leidiniuose. Partizano Kariūno artimųjų išsaugota jo literatūrinė kūryba 2000 m. išleista knygoje „Žygiuojanti tauta“.

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1999 m. Benediktui Labėnui suteiktas Kario savanorio statusas, o tų pačių metų gegužės 19 d. LR Prezidento dekretu apdovanotas Vyčio kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu (po mirties).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]