Bendrojo naudojimo resursai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šį straipsnį ar jo skyrių reikėtų peržiūrėti.
Būtina ištaisyti gramatines klaidas, patikrinti rašybą, skyrybą, stilių ir pan.
Ištaisę pastebėtas klaidas, ištrinkite šį pranešimą.

Bendrojo naudojimo resursai – kultūros ir gamtos ištekliai, prieinami visiems visuomenės nariams. Į šiuos resursus įeina gamtiniai resursai, tokie kaip oras, vanduo ir tinkama gyvenanti žemė. Šie ištekliai yra naudojami bendrai net tuomet, kai jie yra privati ar vieša nuosavybė. Bendrojo naudojimo resursai taip pat gali būti suprantami kaip gamtiniai ištekliai, kuriuos žmonės ar žmonių bendruomenės prižiūri tiek nuosavai, tiek bendruomenės naudai. Šių resursų priežiūrai yra būdinga tai, jų valdymo būdas turi atsižvelgti į vertybes ir nerašytas taisykles (socialines normas)[1]. Žmonių sąveika su šiais resursais taip pat gali būti suprantama kaip socialinė praktika ar procesas[2], kuris apibrėžia bendrųjų resursų priežiūrą ne valstybiniu ar rinkos lygmeniu, bet kaip žmonių savireguliacijos mechanizmą[3].

Tipai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gamtiniai resursai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Toliau pateikti pavyzdžiai iliustruoja bendrų gamtinių bendrųjų resursų tipus.

Naujosios Meksikos drėkinimo sistemos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Acequia yra bendros atsakomybės ir valdymo drėkinimo sistemų metodas, naudojamas dykumose. Naujojoje Meksikoje bendruomenės valdoma organizacija, žinoma kaip Acequia Associations, prižiūri vandens nukreipimą, paskirstymą, naudojimą ir perdirbimą, kad būtų sustiprintos žemės ūkio tradicijos ir išsaugotas vanduo kaip bendras išteklius ateities kartoms[4]. Congreso de las Acequias nuo 1990 m. yra visos valstijos federacija, atstovaujanti keliems šimtams acequia sistemų Naujojoje Meksikoje.[5]

Nemokamo geriamojo vandens fontanai Paryžiuje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paryžiuje, Prancūzijoje, visame mieste yra daugiau nei 1200 nemokamų geriamojo vandens fontanų. Pirmuosius 100 fontanų, vadinamų Wallace fontanais, 1872 m. padovanojo anglas seras Richardas Wallace’as (1818–1890) ir nuo to laiko Paryžiaus vandens įmonė „Eau du Paris“ pastatė jų mieste daugiau – tai suteikia Paryžiuje gyvenantiems žmonėms ir turistams gali gauti nemokamo geriamojo gėlo vandens Paryžiuje. Nuo to laiko daugelis kitų šalių, tokių kaip Ispanija, Brazilija, Italija ar Portugalija taip pat pastatė tokių vadens fontanų tik mažesniu kiekiu[6][7].

Kultūriniai ir intelektualiniai resursai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiandien bendrieji resursai apima ir kultūrinę erdvę: tai senoji literatūra, muzika, dailė, dizainas, filmai, video, televizija, radijas, informacija, programinė įranga ir kiti paveldo objektai. Vikipedija yra kūrimo ir bendrojo gėrio palaikymo pavyzdys, kurį prižiūri kūrėjų bendruomenė, o ši informacija yra pateikiama enciklopediniu pavidalu ir gali būti pasiekiama kiekvienam interneto naudotojui[8].

Bendruomenių tragedijos Wiki-Commons yra išvengiama tokiu būdu, jog kūrėjų bendruomenė turi savo taisykles ir prižiūri individualių autorių taisymus bei kitą indėlį pagal šias taisykles[9].

Bendros informacijos resursai gali padėti apsaugoti vartotojus, besinaudojančius bendrojo naudojimo resursais. Aplinką teršiančios įmonės išleidžia informaciją apie tai, ką jos daro. Įmonės toksinių medžiagų informacijos projektas (The Corporate Toxics Information Project)[10] ir tokia informacija kaip Toxic 100, 100 didžiausių teršėjų sąrašas[11] padeda žmonėms žinoti, ką šios korporacijos daro aplinkai.

Skaitmeniniai bendrieji resursai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mayo Fuster Morell pasiūlė skaitmeninius bendruosius resursus apibrėžti kaip „informacijos ir žinių išteklius, kurie yra bendrai kuriami ir priklauso bendruomenei arba ši jais dalijasi. Šie ištekliai paprastai nėra išskirtiniai, o tai reiškia, jog jie yra (paprastai laisvai) prieinami trečiosioms šalims. Taigi jie yra orientuoti į naudojimą ir pakartotinį panaudojimą ir neturėtų būti mainomi kaip prekės. Be to, juos kuriančių žmonių bendruomenė gali įsikišti į jų sąveikos procesus ir bendrus išteklius[12][13].

Skaitmeninių bendrųjų išteklių pavyzdžiai yra Vikipedija, nemokama programinė įranga ir atvirojo kodo programinės įrangos projektai.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. {{cite journal}}: Tuščia citata (pagalba)Basu, Soutrik; Jongerden, Joost; Ruivenkamp, Guido (17 March 2017). „Development of the drought tolerant variety Sahbhagi Dhan: exploring the concepts commons and community building“. International Journal of the Commons. 11 (1): 144. doi:10.18352/ijc.673.
  2. Harvey, David (2012). Rebel cities : from the right to the city to the urban revolution. Verso. p. 73. ISBN 978-1-84467-882-2.
  3. Classical theory based on Elinor Ostrom’s book „Governing the Commons: The Evolution of Institutions for Collective Action. Cambridge, UK: Cambridge University Press“.
  4. Davidson-Harden, Adam. „Local Control and Management of Our Water Commons: Stories of Rising to the Challenge“ (PDF). www.ourwatercommons.org. Suarchyvuotas originalas (PDF) 3 June 2016.
  5. „¡Viva la Acequia! | On the Commons“. www.onthecommons.org.
  6. Pierre (9 August 2018). „The iconic Wallace fountains in Paris“. French Moments.
  7. „Wallace Fountains of Paris - Home - Wallace Fountains“. wallacefountains.org.
  8. Huberman, Bernardo A. (2008), Crowdsourcing, Attention and Productivity, doi:10.2139/ssrn.1266996, Bibcode{{{bibcode}}} 
  9. „Avoiding Tragedy in the Wiki-Commons“, by Andrew George, 12 Va. J.L. & Tech. 8 (2007)
  10. „Corporate Toxics Information Project“. Political Economy Research Institute. PERI-Umass. Suarchyvuotas originalas 2011-07-25.
  11. Ash, Michael. „Justice in the Air“ (PDF). PERI. PERI- Umass.
  12. Fuster Morell, M. (2010, p. 5). Dissertation: Governance of online creation communities: Provision of infrastructure for the building of digital commons. http://www.onlinecreation.info/?page_id=338[neveikianti nuoroda]
  13. Berry, David (21 February 2005). „The commons“. Free Software Magazine. Suarchyvuotas originalas 15 December 2009.