Belunas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Belunas
it. Città di Belluno
Belluno-Schiara.jpg
Beluno panorama

Belunas
46°08′00″N 12°13′00″E / 46.133333°N 12.216667°E / 46.133333; 12.216667 (Belunas)Koordinatės: 46°08′00″N 12°13′00″E / 46.133333°N 12.216667°E / 46.133333; 12.216667 (Belunas)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Italijos vėliava Italija
Regionas: Venetas Venetas
Provincija: Beluno provincija
Meras: Antonio Prade
Gyventojų (2010): 36 599
Plotas: 147,19 km²
Tankumas (2010): 249 žm./km²
Altitudė: 389 m
Pašto kodas: 32100, 32024
Tel. kodas: 0437
Tinklalapis: www.comune.belluno.it
Miesto globėjas(-ai): Šv. Martynas Tūrietis

Belunas (it. Belluno, gruz. Beilun) yra Italijos miestas Veneto regione, Beluno provincijos sostinė. Tai svarbiausias miestas Rytų Dolomitų regione ir jis yra 100 km į šiaurę nuo Venecijos.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Senasis miestas buvo ant skardžio prie Torrente Ardo ir Pjavės upių santakos. Šiaurėje yra Šiaros kalnynas, priklausantis Dolomitams su garsia Vyskupo adata, o Servos ir Talvenos kalnai kyla virš miesto. Pietuose Alpių prieškalnės skiria Beluną nuo Veneto lygumos. Toliau į pietus yra Nevegalas, garsus slidinėjimo kurortais. Vidutinė metinė temperatūra Belune yra 9 °C, iškrinta 137 cm kritulių.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Miesto pavadinimas kilo nuo keltiškos frazės belo-dunum („Nuostabi kalva“) dėl patogios pozicijos slėnyje.

Romėnai įkūrė miestą 220-200 m. pr. m. e. ir nuo 181 m. pr. m. e. Belunas tapo svarbia romėnų tvirtove Veneto regione. Po Vakarų Romos žlugimo miestą valdė lombardai (VI a.) ir Karolingai (VIII a.). Nuo IX a. Beluną valdė grafai-vyskupai, miestas turėjo pilį ir sienas. Vėliau jis priklausė Acelino šeimai. Po ilgos kovos dėl žemių su Trevizu, Belunas atiteko Venecijos respublikai 1404 m. Po to miestas tapo tarpiniu punktu plukdant medieną iš Kadorės Pjavės upe.

Po respublikos žlugimo Belunas priklausė Austrijai iki prijungimo prie Italijos karalystės 1866 m.

Turistiniai objektai[taisyti | redaguoti kodą]

Šv. Roko bažnyčios fasadas
Palazzo dei Rettori naktį
  • Katedra (XV a. pabaiga)
  • Palazzo dei Rettori (1491 m.)
  • Vyskupų rūmai (1190 m.)
  • Piazza del Duomo fontanas
  • San Pietro barokinė bažnyčia su Andrea Schiavone ir Sebastiano Ricci paveikslais.
  • Santo Stefano bažnyčia su Ticiano dirbtuvių „Išminčių pagarbinimu“.

Garsūs gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]