Bartolomé Mitre
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Bartolomė Mitrė Bartolomé Mitre | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1821 m. birželio 26 d. Buenos Airės |
| Mirė | 1906 m. sausio 19 d. (84 metai) Buenos Airės |
| Palaidotas (-a) | Rekoletos kapinės |
| Veikla | Argentinos politikas, karininkas, rašytojas. 1862–1868 m. Argentinos prezidentas |
 Vikiteka |
Bartolomé Mitre |
Bartolomė Mitrė Martinesas (Bartolomé Mitre Martínez; 1821 m. birželio 26 d. – 1906 m. sausio 19 d.) – Argentinos politikas, karininkas, rašytojas. 1862–1868 m. buvo Argentinos prezidentu.
Mitrė buvo kaudilijaus Juan Manuel de Rosas oponentu, todėl dirbo tremtyje Urugvajuje, Čilėje, Bolivijoje, Peru. Po de Roso nugalėjimo Mitrė grįžo į Buenos Aires ir vadovavo sukilimui prieš Justo José de Urquiza. 1862 m. Mitrė tapo prezidentu, o netrukus vadovavo Aljanso pajėgoms prasidėjusiame Paragvajaus kare.
Mitrė yra vieno didžiausių Pietų Amerikos laikraščių La Nación įkūrėjas. Jis taip pat išvertė Dantės „Dieviškąją komediją“ į ispanų kalbą, parašė keletą veikalų apie Pietų Amerikos nepriklausomybės kovas.
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Historia de Belgrano y de la independencia argentina (1857 m.);
- Historia de San Martín y de la emancipatión sud – americana (1869 m.);
- Rimas (1890 m.);
- Ulrich Schmidel, primer historiador del Rio de la Plata (1890 m.).
| Politinis postas | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Juan E. Pedernera |
Argentinos prezidentas 1862–1868 |
Po to: Domingo F. Sarmiento |