Banginio Tau

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Banginio Tau
Epocha J2000
Spektrinė klasė G8,5 V
Rektascensija 01h 44m 04s
Deklinacija −15° 56′ 14"
Atstumas 11,905 ± 0,007 šm
Regimasis ryškis (V) 3,50 ± 0,01
Fizikinės charakteristikos
Masė 0,783 ± 0,012 MS
Spindulys 0,793 ± 0,004 RS
Spalva (B-V) +0,72
Spalva (U-B) +0,22
Absoliutinis ryškis (V) 5,69 ± 0,01
Šviesis (V) 0,52 ± 0,03 Ls LS
Paviršiaus temperatūra 5,344 ± 50 K
Saulės ir Banginio tau dydžių palyginimas (Saulė kairėje, o Banginio Tau – dešinėje)
Banginio Tau padėtis Banginio žvaigždyne

Banginio Tau (τ Ceti) – 3,50 ryškio G8 spektrinės klasifikacijos žvaigždė, esanti Banginio žvaigždyne. Nuotolis nuo Saulės – ~12 šviesmečių. Banginio Tau yra viena iš artimiausių Žemei geltonųjų nykštukių. Be to, tai viena į Saulę panašiausių žvaigždžių.

Pavadinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Banginio Tau neturi plačiai pripažinto tradicinio pavadinimo, todėl paprastai vadinama tiesiog Banginio Tau.

Pavadinimas Banginio Tau pirmąkart aptinkamas vokiečių astronomo Johann Bayer žvaigždžių atlase „Uranometria“ – būtent jame T (tariama tau) raide buvo pažymėta Banginio tau žvaigždė.

Planetinė sistema[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2012 m. gruodį mokslininkai paskelbė prie šios žvaigždės atradę 5 naujas egzoplanetas, iš kurių net dvi yra potencialiai tinkamos gyvybei.

Pirmoji gyvybei tinkama egzoplaneta yra Banginio Tau e. Ji 4,3 kartus masyvesnė už Žemę, 1,8 karto didesnė, paviršiaus temperatūra yra 68 °C (154 °F). Ši planeta aplink savo žvaigždę apsisuka per 168 paras.

Antroji gyvybei tinkama egzoplaneta yra Banginio Tau f. Ji yra 6,6 kartus masyvesnė už Žemę, mažiausiai 2,3 kartus didesnė, paviršiaus temperatūra apie −40 °C (233 K). Aplink savo žvaigždę apsisuka per 640 parų.

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]