Pereiti prie turinio

Baltauodegė gnu

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Connochaetes gnou
Baltauodegė gnu (Connochaetes gnou)
Baltauodegė gnu (Connochaetes gnou)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Klasė: Žinduoliai
( Mammalia)
Būrys: Porakanopiai
( Artiodactyla)
Pobūris: Atrajotojai
( Ruminantia)
Šeima: Dykaraginiai
( Bovidae)
Pošeimis: Galvijinės antilopės
( Alcelaphinae)
Gentis: Antilopės gnu
( Connochaetes)
Rūšis: Baltauodegė gnu
( Connochaetes gnou)
Binomas
Connochaetes gnou
Zimmermann, 1780
Baltauodegė gnu (Connochaetes gnou)
Paplitimas

Baltauodegė gnu[1] (Connochaetes gnou) – dykaraginių (Bovidae) šeimos žinduolis. Rūšis paplitusi Pietų Afrikos Respublikoje, įveista Namibijoje.[2]

Kūno ilgis iki 2 m, aukštis ties ketera 1,11–1,21 m, sveria 110–157 kg. Kailis juodas, patinų tamsesnis negu patelių. Kaip ir dryžuotoji gnu turi barzdą ir karčius, tačiau pastarieji ne sugulę, o pasišiaušę. Barzda trumpesnė, dengia tik smakrą. Ragai ilgi, lenkti į priekį, 78 cm ilgio (priešingai, nei dryžuotosios, kurios lenkti į šonus).[2]

Gyvena savanų plotuose, krūmynuose (vadinamajame Karu), dėl tankesnio nei dryžuotosios gnu kailio gali pakęsti vėsų orą. Gyvena migruojančiomis bandomis, agresyvaus būdo. Maitinasi krūmų lapais, šakelėmis. Perneša parazitus, galvijų ligas. Svarbus stambiųjų plėšrūnų grobis.[2]

XIX a. baltauodegės gnu smarkiai išmedžiotos dėl mėsos, kailio, gyvulininkystės plotų plėtros. Didžiojoje PAR dalyje, Lesote, Esvatinyje išnyko, vėliau populiacija atkurta iš negausių likusių individų.

Baltauodegė gnu
  1. Žinduolių pavadinimų žodynas: lotynų, lietuvių, anglų, prancūzų, rusų, vokiečių kalbomis / [rengė P. Bluzma (ats. red.), R. Mažeikytė, E. Mickevičius, J. Prūsaitė, K. Baranauskas, R. Baleišis]. – Vilnius : Ekologijos inst. l-kla, 2002
  2. 2,0 2,1 2,2 Connochaetes_gnou,ADW – Animal Diversity Web. University of Michigan, Museum of Zoology.