Balsaskylė
Balsaskylė (sen. gr. γλωττίς = glōttís) – tarpas tarp balso klosčių (balso stygų).[1][2] Balsaskylė labai svarbi tariant balsius ir skardžiuosius priebalsius.
Paskirtis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Fonacija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Virpant balso klostėms susidaro „zvimbiantis“ garsas, vadinamas balsu arba tarimu.
Garsai, kuriuos tariant balso klostės susiglaudžia, vadinami glotaliniais.[3] Anglų kalboje vartojamas duslusis glotalinis pučiamasi priebalsis, žymimas raide <h> (lietuvių kalboje tas pats priebalsis užrašomas raidžių junginiu <ch>). Šis garsas išgaunamas ne iki galo užvėrus balsaskylę, todėl oro srautas joje nenutrūksta.[3] Ne vienoje anglų kalbos tarmėje glotalinis sprogstamasis priebalsis (tariamas visiškai užvėrus balsaskylę) vartojamas kaip fonemos /t/ (o kai kuriose tarmėse kartais ir kaip fonemų /k/ ir /p/) alofonas;[4] dalyje kalbų šis garsas yra savarankiška fonema.[5]
Patyrę Australijos instrumento didžeridu naudotojai grodami siaurina balsaskylę, kad išgautų visą instrumento tembrų spektrą.[6] Balsaskylė svarbi atliekant Valsalvos manevrą.
Tariant balsius ir skardžiuosius priebalsius, balso klostės virpa ir balsaskylė būna labiau praverta.
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Rimantas Jankauskas, redaktorė Valė Bartoševičienė (2002-08-14, red. 2018-06-12). „Balso klostės“. VLE. Nuoroda tikrinta 2021-12-30.
{{cite web}}
: Patikrinkite date reikšmes:|date=
(pagalba) - ↑ „Balsaskylė“. Žodynas.lt. Nuoroda tikrinta 2021-12-30.
- ↑ 3,0 3,1 Hayes, Bruce (2009). Introductory Phonology. Wiley-Blackwell. ISBN 978-1-4051-8411-3.
- ↑ Sivertsen, Eva. Cockney Phonology. – Oslo: University of Oslo, 1960, p. 111
- ↑ Thelwall, Robin (1990), „Illustrations of the IPA: Arabic“, Journal of the International Phonetic Association, 20 (2): 37–41, doi:10.1017/S0025100300004266
- ↑ Tarnopolsky, Alex; Fletcher, Neville; Hollenberg, Lloyd; Lange, Benjamin; Smith, John; Wolfe, Joe (2005). „Acoustics: The vocal tract and the sound of a didgeridoo“ (PDF). Nature. 436 (7047): 39. Bibcode:2005Natur.436...39T. doi:10.1038/43639a. hdl:1885/125584. PMID 16001056.