Pereiti prie turinio

Balsaskylė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Balsaskylė

Balsaskylė (sen. gr. γλωττίς = glōttís) – tarpas tarp balso klosčių (balso stygų).[1][2] Balsaskylė labai svarbi tariant balsius ir skardžiuosius priebalsius.

Pagrindinis straipsnis – Fonacija.

Virpant balso klostėms susidaro „zvimbiantis“ garsas, vadinamas balsu arba tarimu.

Garsai, kuriuos tariant balso klostės susiglaudžia, vadinami glotaliniais.[3] Anglų kalboje vartojamas duslusis glotalinis pučiamasi priebalsis, žymimas raide <h> (lietuvių kalboje tas pats priebalsis užrašomas raidžių junginiu <ch>). Šis garsas išgaunamas ne iki galo užvėrus balsaskylę, todėl oro srautas joje nenutrūksta.[3] Ne vienoje anglų kalbos tarmėje glotalinis sprogstamasis priebalsis (tariamas visiškai užvėrus balsaskylę) vartojamas kaip fonemos /t/ (o kai kuriose tarmėse kartais ir kaip fonemų /k/ ir /p/) alofonas;[4] dalyje kalbų šis garsas yra savarankiška fonema.[5]

Patyrę Australijos instrumento didžeridu naudotojai grodami siaurina balsaskylę, kad išgautų visą instrumento tembrų spektrą.[6] Balsaskylė svarbi atliekant Valsalvos manevrą.

Tariant balsius ir skardžiuosius priebalsius, balso klostės virpa ir balsaskylė būna labiau praverta.

  1. Rimantas Jankauskas, redaktorė Valė Bartoševičienė (2002-08-14, red. 2018-06-12). „Balso klostės“. VLE. Nuoroda tikrinta 2021-12-30. {{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes: |date= (pagalba)
  2. „Balsaskylė“. Žodynas.lt. Nuoroda tikrinta 2021-12-30.
  3. 3,0 3,1 Hayes, Bruce (2009). Introductory Phonology. Wiley-Blackwell. ISBN 978-1-4051-8411-3.
  4. Sivertsen, Eva. Cockney Phonology. – Oslo: University of Oslo, 1960, p. 111
  5. Thelwall, Robin (1990), „Illustrations of the IPA: Arabic“, Journal of the International Phonetic Association, 20 (2): 37–41, doi:10.1017/S0025100300004266
  6. Tarnopolsky, Alex; Fletcher, Neville; Hollenberg, Lloyd; Lange, Benjamin; Smith, John; Wolfe, Joe (2005). „Acoustics: The vocal tract and the sound of a didgeridoo“ (PDF). Nature. 436 (7047): 39. Bibcode:2005Natur.436...39T. doi:10.1038/43639a. hdl:1885/125584. PMID 16001056.