Baliklis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Baliklio butelis

Baliklis – audeklų baltumą didinanti (balinanti) medžiaga, dedama į dėmių išėmiklius, skalbimo priemones, skirtas baltiems audeklams.

Baliklių rūšys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vieni balikliai yra labai kenksmingi aplinkai, kiti – ne. Perkarbonatai, peracto rūgštis ir vandenilio peroksidas priklauso balikliams, kurie skyla į nekenksmingus aplinkai junginius. Tačiau jų aktyvumą didina tokie junginiai kaip, pavyzdžiui, EDTA (etilendiamintetraacetatas), kurie yra žalingi aplinkai. Todėl aktyvatorių koncentracija skalbimo priemonėse turi būti labai apskaičiuota.

Perkarbonatai dirgina žmogaus odą, kurią tiesiogiai liečia, tačiau nenustatyta, kad darytų rimtą ilgalaikį poveikį. Kartu su perkarbonatais į skalbiklius dažnai dedama EDTA ar panaši medžiaga, kuri didina baliklių veiksmingumą žemoje temperatūroje. Pavyzdžiui, skalbiklis efektyviai skalbia +60 °C temperatūroje, o ne +90 °C (taip taupoma elektros energija).

Didelė vandenilio peroksido koncentracija dirgina akis ir odą. Tačiau skalbimo priemonėse ir balikliuose vandenilio peroksido būna mažai, todėl jis neturi neigiamo poveikio nei gamtai, nei sveikatai. Vandenilio peroksidas greitai suskyla į deguonį ir vandenį, kurie nekenkia aplinkai.

Perboratus draudžia naudoti eko ženklą turinčiuose plovikliuose, kadangi net nedidelės boro koncentracijos veikia augalų augimą. Natrio perboratų ūminis toksiškumas mažas, tačiau jie degraduoja į boratus, kurie, įtariama, turi teratogeninį poveikį (poveikis vaisiui). Boratais virsta skalbimo mašinoje, po to boratai su nuotekomis patenka į valymo įrenginius, todėl rizika žmogui yra nedidelė.

Chloro balikliai pradėti naudoti XVIII a. pabaigoje. Chloro balikliai yra efektyvūs, tačiau labai toksiški visam gyvajam pasauliui – tiek žmonėms, tiek gyvūnams bei augalams. Reaktyvūs chloro junginiai, pavyzdžiui, natrio hipochloridas, yra labiausiai žalingi iš visų baliklių. Chloro baliklius draudžia naudoti „Gulbės“ ekologinį ženklą turinčiuose skalbikliuose. Didžiausią pavojų kelia tai, kad jie greitai reaguoja su kitomis medžiagomis, sudarydami įvairius labai nuodingus chlororganinius junginius, tokius kaip chloroformas. Natrio hipochlorido garai toksiški. Nustatyta, kad pelėms ši medžiaga sukelia lytinės sistemos pažeidimus. Šio baliklio veiksmingumą žemesnėje temperatūroje irgi didina įvairiais aktyvikliais, pavyzdžiui, EDTA.


Balikliai Europoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Europos gyventojai jau gana seniai vengia chloro baliklių. Pavyzdžiui, 1988 m. Švedijoje balinimo priemonėse chloras sudarė 280 tonas, o 1996 m. – tik 10 tonų. Tokie dideli pokyčiai vyksta dėl visuomenės didėjančio aplinkosauginio išprusimo dėka. Jie yra įrodymas, kaip žmonės gali gerinti savo aplinką.