Bažnyčia Džezuati
45°25′46″ š. pl. 12°19′38″ r. ilg. / 45.42944°š. pl. 12.32722°r. ilg.
Bažnyčia Džezuati (jėzuatų, it. Chiesa dei Gesuati), kitaip žinoma Švč. Marijos Rožančiaus bažnyčia (it. Santa Maria del Rosario) – XVIII a. bažnyčia Venecijoje, Dorsoduro sestrijierėje, prie Džudekos kanalo. Įėjimas į bažnyčią mokamas. Sekmadieniais joje laikomos mišios.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Bažnyčia suprojektuota architekto Giorgio Massari. Pastatyta Jėzuatų ordino vienuoliams vietoj mažesnės bažnyčios (išlikusi greta) 1725–1743 m. Paskutinė skulptūra baigta 1755 m. 1868 m. Jėzuatų ordino kontrolė perėjo dominikonams, taip bažnyčia tapo valdoma dominikonų. Džezuati pastatyta kaip Redentore bažnyčios veidrodinis atspindys kitoje Džudekos kanalo pusėje. Bažnyčios fasadas yra paladijietiško stiliaus, trijų sekcijų, kurias atskiria korintietiškos kolonos. Vidaus apdaila ir skulptūros sukurtos rokoko stiliumi.
Bažnyčia yra vienanavė su trimis koplyčiomis. Bažnyčioje yra trys altoriai su žymių Venecijos dailininkų darbais. Joje yra Tintoretto, Sebastiano Ricci, Giambattista Piazzetta, Giambattista Tiepolo tapybos darbų. Bažnyčios lubose yra vienas garsiausių Giambattista Tiepolo kūrinių − apie 40 freskų, sukurtų 1737–39 m. Centrinėje, didžiausioje, vaizduojama Mergelė Marija, dovanojanti rožančių Šv. Dominykui. Bažnyčios 4 fasado skulptūros vaizduoja kardinolų dorybes: teisingumą, kantrumą, prudenciją, fortitudę. Bažnyčioje yra rokoko stiliaus šventųjų skulptūrų.
Bažnyčios vaizdai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
Didysis altorius
-
Giambattista Tiepolo freskos bažnyčios lubose
-
Bažnyčios interjeras
-
Fasado skulptūra. „Teisingumas“