Bösendorfer

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
L. Bösendorfer Klavierfabrik GmbH
Įkurta1828 m.
Centrinė būstinėViena, Austrija
Produkcijaakustiniai pianinai
Tinklalapiswww.boesendorfer.com

Bösendorferaustrų akustinių pianinų gamintojas.

„Bösendorfer“ (tariama: Buzendorfer) yra vienas žinomiausių tradicinių akustinių pianinų gamintojų, pagarsėjęs ypač aukštos klasės ir prabangiais pianinais.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įmonės įkūrėjas Ignacas Buzendorferis (1794−1859) dirbo pas žymiausią to meto Vienos pianinų meistrą Jozefą Brodmaną. Įrašai rodo, kad 1828 m. I. Buzendorferiui buvo suteiktas leidimas pradėti savo pianinų gamybą. Jo pianinų kokybė buvo ypač aukšta, 1839 ir 1845 m. Vienos pramonės parodose jis apdovanotas aukso medaliais. 1839 m. imperatorius Ferdinandas I suteikė jam „Karališkojo ir imperatoriškojo dvaro pianino gamintojo“ vardą. Ferencas Listas buvo pagarsėjęs, kad savo grojimu tiesiog sulaužydavo pianinus. Vieno koncerto metu „Bösendorfer“ pianinas išliko sveikas iki pat pabaigos, tuo iškeldamas pagaminimo kokybės vertę. F. Listas asmeniškai susipažino su I. Buzendorferiu. Po jo mirties 1859 m. pianinų gamybą tęsė sūnus Liudvikas (1835−1919). „Bösendorfer“ buvo ypatingoje padėtyje tarp pianinų gamintojų, nes gamino pianinus Vienoje, kuri buvo Europos muzikos centras. Liudvikas 1860 m. atidarė naują fabriką Vienoje ir po dar dešimties metų persikėlė į dar kitą vietą. 1872 m. buvusioje jojimo mokykloje L. Buzendorferis atidarė 200 klausytojų koncertų salę, šalia buvo įmonės biurai ir demonstracinė pianinų patalpa. Ši salė greitai tapo populiariausia pianino koncertų vieta Vienoje. Joje iki 1913 m. uždarymo koncertavo daug garsių to meto pianistų.

F. Buzonis buvo perrašęs J. S. Bacho kūrinį vargonams atlikimui pianinu, tačiau pianinai neturėjo tiek klavišų žemame registre, kad būtų galima pilnai atlikti šį kūrinį. Specialiai tam 1891 m. „Bösendorfer“ pagamino praplėstos į žemųjų dažnių pusę klaviatūros fortepijoną. Šie papildomi klavišai buvo dažomi juodai ir 97 klavišų, vietoj standartinių 88, „Bösendorfer“ pianinas buvo pramintas „imperatoriškuoju“. Kitame modelyje klaviatūra buvo praplėsta papildomais 4 klavišais. L. Buzendorferis nesusilaukė palikuonių ir 1909 m. įmonę pardavė draugui Karlui Huterstraseriui (1863−1942). Įmonė 1913 m. pagamino bent 434 pianinus ir prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui gamyba smuko iki 136 vienetų. 1927 m. „Bösendorfer“ apdovanotas Didžiuoju prizu tarptautinėje Ženevos muzikos parodoje. Tarpukariu įmonė pagamindavo apie 300 pianinų per metus ir Antrojo pasaulinio karo pabaigoje gamyba sustojo prasidėjus Vienos bombardavimams. Po karo įmonei neatsigavus ją 1966 m. įsigijo amerikiečių „Kimball“ korporacija, gaminusi pigius pianinus. 1973 m. įmonė perkelta į Vienos priemiestį Noištatą. 2001 m. įmonė parduota austrų „BAWAG-PSK“ grupei. 2008 m. įmonę įsigijo japonų „Yamaha“ korporacija, tačiau „Bösendorfer“ liko atskira įmonė, nesusijusi su „Yamaha“ pianinų gamyba. Šiuo metu „Bösendorfer“ pagamina apie 300 pianinų per metus.

Gaminių galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]