Avinuosto pelkė

Koordinatės: 55°33′40″ š. pl. 25°59′53″ r. ilg. / 55.56111°š. pl. 25.99806°r. ilg. / 55.56111; 25.99806
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

55°33′40″ š. pl. 25°59′53″ r. ilg. / 55.56111°š. pl. 25.99806°r. ilg. / 55.56111; 25.99806 Avinuosto pelkė – pelkė šiaurės rytų Lietuvoje, Zarasų ir Utenos rajonuose, Salako girioje, 7 km į vakarus nuo Salako. Driekiasi 6 km iš šiaurės rytų į pietvakarius Ligajos ir Minčios vandenskyroje. Plotas 529 ha. Didžioji dalis yra fliuvioglacialinio duburio žemapelkė, pietinė dalis – tarpinio tipo pelkė. Avinuosto pelkės šiaurėje telkšo ežeras Avinuostėlis.

Vidaus sausmių – 17 ha. Durpių klodo didžiausias storis 6,4 m, vidutinis storis 2,1 metro. Durpių ištekliai 7,9 mln. m³; vidutinis susiskaidymas 30 %, vidutinis peleningumas 8,6 %. Pelkė ežerinė, po durpėmis yra apie 3,2 m storio sapropelio sluoksnis. Dugne smėlis.[1]

1974 m. Avinuosto pelkės pietinė dalis (50 ha) paskelbta Balčių telmologiniu draustiniu spanguolynu.

Apylinkės negyvenamos (tolėliau Ūžėniškės, Pūsliai, Joniškis, Avinuosta, Gateliai).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Rimvydas KunskasAvinúosto pélkė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002