Avano dinastija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Avano dinastija
Akado vasalė (nuo XXIII a. pr. m. e.)
Blank.png
XXVII a. pr. m. e. – 2150 m. pr. m. e. Blank.png
 
Blank.png
Location of
Avano karalystė (geltona) apie 2300 m. pr. m. e.
Sostinė Avanas, Sūzai (nuo XXIII a. pr. m. e.)
Valdymo forma monarchija
Era Senovė
 - Įkūrimas XXVII a. pr. m. e. m.
 - Užima gutijai 2150 m. pr. m. e. m.

Avano dinastija – seniausia žinoma Elamo dinastija ir kartu jos valdoma Artimųjų Rytų valstybė, egzistavusi XXVII–XXII a. pr. m. e. Jos branduolys buvo Elamo regionas dabartinio pietvakarių Irano teritorijoje, tačiau didžiausios ekspansijos metu valstybė taip pat valdydavo ir Šumerą.

Avanas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal pavadinimą, dinastija turėjo būti kilusi iš Avano (Awan) miesto (ar regiono), kuris minimas tuometiniuose šaltiniuose, tačiau jo vieta neidentifikuota. Kai kurie mokslininkai sieja Avaną su kitu Elamo miestu, Anšanu, kuris buvo Zagroso aukštumose. Ši prielaida remiasi tuo, kad Avanas yra minimas senesniuose šaltiniuose, o Anšano minėjimas prasideda tada, kai nebeminimas Avanas. Kiti mokslininkai laikosi hipotezės, kad Avanas buvo netoli Sūzų, dabartinio Dezfulio regione. Galiausiai dalis mokslininkų (pvz. Vallat) mano, kad Avanas galėjo būti kalnuotoje Zagroso kalnų dalyje[1]. Kartais jis siejamas su Godin Tepės archeologine vietove (netoli dab. Kangavaro miesto).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nors dinastijos karalių sąrašas yra išlikęs, apie dinastijos valdymą žinoma labai nedaug. Archeologiniai kasinėjimai rodo, kad tuo metu Elamas aktyviai prekiavo su gretimu Šumeru, parduodamas ten vilną, galvijus, vergus ir sidabrą. Atrodo, tuo metu elamitai jau mokėjo gaminti bronzą, kurią irgi išveždavo į Šumerą. Elamas buvo pakankamai galingas, kad puldinėtų šumerų miestus. Elamitų puldinėjimai užfiksuoti Kišo, Lagašo miestuose.

XXIII a. pr. m. e. Akado karalius Sargonas Didysis minimas nugalėjęs Elamo karalių "Luh-išaną, Hišiprašinio sūnų". Luhiššanas yra karalių sąraše minimas kaip 8-asis dinastijos karalius. Sargono sūnus Rimušas sutriuškino jungtines Elamo ir Marhaši pajėgas, vadovaujamas Sidgau. Tuometinis Elamo karalius minimas kaip Emahsinis, tačiau jo karalių sąraše nėra.

Po Rimušo užkariavimo Elamas tapo Akado vasalu. Greta valdančios vietinės dinastijos (kurios valdovai greičiausiai rezidavo Avane), čia buvo skiriami Akado vietininkai (kurie rezidavo patogiau iš Akado kontroliuojamuose Sūzuose). Atrodo, elamitai niekada nesusitaikė su akadų valdžia ir buvo vienas neramiausių regionų imperijoje.

Savo viršūnės Avano dinastija pasiekė nusilpus Akadui, apie 2240 m. pr. m. e. Vietininkas Sūzuose Kutik-Inšušinakas (ar Puzur-Inšušinakas) paskelbė nepriklausomybę. Jis nugalėjo stiprius Kimašo ir Hurtumo miestų valdovus, greičiausiai užėmė sostinę Avaną. Tačiau jis liko valdyti Sūzuose ir juos išpuošė naujomis šventyklomis bei statiniais. Nuo tada Sūzai iš esmės tapo svarbiausiu Elamo miestu.

Pasibaigus Kutik-Inšušinako valdymui, Elamo karalystę greičiausiai nusiaubė gutijai, kurie nutraukė dinastiją. Netrukus Elame iškilo Šimaškio dinastija.

Valdovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Avano karalių sąrašas
Persija-orn.png
Senovės Persijos istorija
Proto-Elamo kultūra
Elamas, Džirofto civilizacija
Kasitai, Mana
Senovės Irano regionai:
Persija, Medija, Hirkanija, Parta, Margiana, Baktrija, Sogdas, Chorezmas, Arija, Arachosija, Drangiana, Gedrosija, Fergana, Turanas
Medijos imperija
Achemenidų imperija
Makedonijos imperija
Seleukidai, Graikai-baktrai
Partai, Kušanai
Sasanidai, Eftalitai
Irano istorija, Afganistano istorija

Šumero karalių sąrašas mini Avano dinastiją, kurios valdymas tęsėsi 365 m. Joje minimi trys karaliai, kurių vardai neišliko. Tik trečiojo karaliaus vardas prasideda fragmentu "Ku-ul...". Sūzuose rastas Elamo karalių sąrašas pateikia 12 Avano dinastijos karalių vardų. Visos datos apytikslės ir prieš mūsų erą.

Nurodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]