Aukštadvario šv. Dominyko koplyčia

54°34′48″š. pl. 24°31′35″r. ilg. / 54.5800°š. pl. 24.5264°r. ilg. / 54.5800; 24.5264

Aukštadvario šv. Dominyko koplyčia

Vyskupija	Kaišiadorių
Dekanatas	Elektrėnų
Savivaldybė	Trakų rajonas
Gyvenvietė	Aukštadvaris
Adresas	Technikumo g. 2
Pastatyta (įrengta)	XVII a.

Aukštadvario šv. Dominyko koplyčia (arba Aukštadvario vienuolyno koplyčia) – Aukštadvaryje (Trakų raj.) atstatyta Liackių giminės laidojimo koplyčia su rūsiu, esanti buvusiame domininkonų vienuolyno liekanų ir bažnyčios komplekse, išlikusių šventoriaus vartų pusėje. Vienuolyne įsikūrę socialinės globos namai, Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro skyrius. Veikia šv. Domininko namų-pensionato koplyčia, kurioje savaitines ir progines pamaldas aptarnauja Aukštadvario šv. Dominyko bažnyčios rektorius.^[1]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1629 m. LDK valstybės veikėjo Jono Alfonso Liackio ir jo žmonos Joanos Tolvaišaitės pastangomis Aukštadvaryje įkurta šv. Dominyko bažnyčia, leidžiant rinktis 12 žmonių konventui.^[2] Prie bažnyčios pristatyta šv. Dominyko koplyčia, po kuria laidoti Liackių giminės žmonės.^[3] Dominikonų vienuolynas buvo pastatytas sklype, kur jau stovėjo mūrinė šeimos koplyčia su Liackių palaikais. Vienuoliai buvo įpareigoti laikyti bažnyčioje kasdienines mišias, o koplyčioje – aukoti giedotines mišias kiekvieną penktadienį. Po mirties 1646 m. Jonas Alfonsas Liackis buvo palaidotas Aukštadvaryje giminės mauzoliejuje, šalia savo tėvų.

1704 m. Aukštadvaryje ir jo apylinkėse siautėjo švedų kariuomenė. Tada buvo nusiaubta Liackių pastatyta bažnyčia, nukentėjo jų šeimos koplyčia – įgriuvo grindys su fundatorių antkapiais. Kraštui atsigavus, 1738 m. Liackių koplyčia Bonifaco Kileno pastangomis buvo suremontuota.

Apie 1860 m. koplyčia buvo nugriauta rusų valdžios įsakymu. Nežinoma, kaip tada buvo pasielgta su fundatorių karstais – ar jie kažkur perkelti, ar tiesiog užpilti žemėmis. 1866 m. rekonstrukcijos metu bažnyčia buvo perstatyta į cerkvę.^[2]

Sovietmečiu vedant lauko inžinerinius tinklus, buvo nugriautas koplyčios rūsio skliautas, sienų mūras, galutinai sunaikinti ir išgrobstyti Liackių šeimos palaikai. Manoma, kad į sąvartyną kartu su šiukšlėmis ir mūro liekanomis, buvo išvežti ir karstų bei kaulų likučiai. 1997 m. vasarą, atkasant sugriautą rūsį, tarp mūro liekanų surasta metalinė, pasidabruota buvusi ant karsto lentelė su lotyniška epitafija – Aukštadvaryje gyvenusios Liackių giminės liudininkė.

Pagal G. Juknevičienės ir S. Bigelienės parengtą šv. Dominyko mauzoliejaus-koplyčios atstatymo restauravimo projektą, 1999 m. prie pietinio fasado ant išlikusių rūsio liekanų atstatyta buvusi laidojimo koplyčia. Į ją orientuoti šventoriaus balto mūro vartai. Sutvarkytas koplyčios rūsys, atkurtas jo plytų mūro kryžminis skliautas, plytų mūro laiptai.^[2]

Šv. Domininko namų koplyčia[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sovietmečiu šv. Dominyko bažnyčios pagrindinė patalpa rekonstruota į du aukštus. Apie 1997 m. II aukšte (bažnyčios „palubėje“) įrengta šv. Domininko namų koplyčia. Jos pasieniuose išlikę skliautuotas lubas remiantys masyvūs pilioriai su kapiteliais. Po koplyčia, I aukšte, yra aktų salė. Su partnerių iš Vokietijos pagalba koplyčia aprūpinta reikiamu bažnytiniu inventoriumi.