Augustas Bielinis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Augustas Bielinis (1886 m. gegužės 10 d. Suosto k., Biržų r.1971 m. birželio 16 d. Kurmenės k., Latvija), vargonininkas ir chorvedys.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kurį laiką pasimokęs pas vietos vargonininką, netrukus tapo jo padėjėju. Suosto bažnytkaimio klebonas J. Stasevičius, pastebėjęs jaunuolio muzikinius gabumus, 1907 m. pasiuntė mokytis į J. Naujalio vargonininkų kursus Kaune. Baigęs kursus, gavo vargonininko vietą Rezeknės mieste Latvijoje. Jausdamas muzikos žinių stoką, 1913 m. nuvyko į Peterburgą ir įstojo į vargonininkų mokyklą, bet, kilus Pirmajam pasauliniam karui, 1914 m. buvo mobilizuotas į carinės Rusijos kariuomenę, pateko į vokiečių nelaisvę.

Nuo 1920 m. vėl vargonininkavo Rezeknės parapijoje, vadovavo chorui. Grįžęs į Lietuvą, 1923 m. apsigyveno Šeduvoje, kur daug metų vargonininkavo bažnyčioje ir vadovavo parapijos chorui. Iki 1928 m. kartu dirbo ir Šeduvos progimnazijos muzikos ir kūno kultūros mokytoju, vadovavo pučiamųjų orkestrui. Jo vadovaujamas Šeduvos bažnyčios choras buvo pasiekęs gerą meninį lygį, atlikdavo sudėtingesnius keturbalsius religinės ir pasaulietinės muzikos kūrinius. Tai J. Haydno, I. Mitterero, J. Zanglo, J. G. Stehle, F. Schopfo, J. Arkadelto, J. Naujalio, A. Kačanausko, Č. Sasnausko giesmės ir mišios. Choras ne tik giedojo bažnyčioje, bet ir rengė vakarus – koncertus, pastatė M. Petrausko operetes „Kaminkrėtys ir malūnininkas“ ir „Consilium facultatis" (pagrindinį Gaspero vaidmenį atliko A. Bielinis). Choras dalyvavo 1928 ir 1930 m. visos Lietuvos dainų šventėse Kaune ir 1938 m. dainų šventėje Klaipėdoje. 1934 m. suorganizavo bažnytinių chorų sąskrydį, kuriame dalyvavo Šeduvos, Baisogalos ir Sidabravo parapijų chorai. Šeduvos bažnyčioje giedojo solistai V. Jonuškaitė, I. Motekaitienė, J. Būtėnas, S. Dievaitytė ir J. Byra.

Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, vengdamas bolševikų persekiojimo, 1945 m. pasitraukė į Latviją – Kurmenės bažnytkaimį (motinos tėviškė), kur iki mirties vargonininkavo bažnyčioje, vadovavo kaimo kultūros namų chorui, kurį parengdavo Bauskės rajono dainų šventėms.

Šaltinis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.