Audronė Kasperavičienė
Išvaizda
Audronė Kasperavičienė (1952 m. vasario 9 d. Vilniuje) – Lietuvos menotyrininkė.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1974 m. baigė vaizduojamojo meno istoriją ir teoriją Lietuvos dailės institute. 1973–1993 m. dirbo Paminklų restauravimo institute. Atliko Lietuvos nekilnojamųjų kultūros vertybių ir statinių istorinių bei istorijos menotyrinių tyrimų, parengė, su kitais, tų statinių restauravimo projektų. 1998–2004 m. dirbo Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūroje, nuo 2004 m. Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direktorė. 1996–2002 m. Tarptautinės paminklų ir paminklinių vietovių tarybos (ICOMOS) Lietuvos nacionalinio komiteto pirmininkė.[1]
Svarbesni projektai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Vilniaus Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia, 1975 m.
- Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia ir vienuolyno ansamblis, 1975–1992 m.
- Vilniaus universiteto ansamblis, 1977–1993 m.
- Bernardinų kapinės, 1981 m.
- Rasų kapinės, 1983–1991 m.
- Vilniaus Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia ir bernardinų vienuolynas, 1989 m.
- Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčia, 1993 m.
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Vilniaus universiteto rūmai, tekstas albumui, 1979 m.
- Pasivaikščiojimai po Vilnių: Užupis. Bernardinų kapinės (Przechadzki po Wilnie: Zarzecze. Cmentarz Bemardynski), su J. Sunvito, 1997 m.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Audronė Kasperavičienė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 535 psl.