Vilniaus šv. arkangelo Mykolo bažnyčia
Kitos reikšmės – Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia.
54°40′58.15″ š. pl. 25°17′32″ r. ilg. / 54.6828194°š. pl. 25.29222°r. ilg.
 | |
|---|---|
.jpg)
| |
| Savivaldybė | Vilniaus miesto savivaldybė |
| Gyvenvietė | Vilnius |
| Statybinė medžiaga | tinkuotas mūras |
| Pastatyta (įrengta) | 1594 m. |
| Stilius | manierizmas |
Vilniaus šv. arkangelo Mykolo bažnyčia – katalikų bažnyčia Vilniaus senamiesčio dalyje, netoli pilių teritorijos. Buvusio bernardinių vienuolyno ansamblio dalis. Sapiegų giminės mauzoliejus. Ją 1594-1627 m. pastatydino fundatorius Leonas Sapiega.
Architektūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Bažnyčia yra gotikinių proporcijų. Ji turi aukštą gotikai būdingą trišlaitį stogą, sienas išorėje ir viduje remia stambūs, kontraforsus primenantys pilioriai. Renesanso ir ankstyvojo baroko stiliaus. Vienanavė, stačiakampio plano, be įprastos penkiasienės presbiterijos. Ji yra 30 metrų ilgio, 13,5 metrų pločio ir 15,5 metrų aukščio. Kaip įprasta katalikų bažnyčioms, pastatas pagrindiniu fasadu orientuotas į vakarus. Kiemą nuo gatvės skiria aukšta mūro siena su varpine-vartais. Bažnyčios fasadą aprėmina du į priekį išsikišę bokštai. Praeityje ant bokštų šalmų buvo užrašas – Quis ut Deus – šv. Mykolo Arkangelo devizas. Bažnyčios frontono nišose buvo įstatyti ant medžio lentų tapyti arkangelų paveikslai: viduryje šv. Mykolas su kardu, jo dešinėje – šv. Rapolas, kairėje – šv. Gabrielius. Viršutinėje frontono dalyje tarp piliastrų yra įkomponuotas apvalus skydas su Kristaus monograma IHS.
Procesijų galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vienuolių vyresniosios Felicijonos Chlusevičiūtės ir vienuolyno pamokslininko Krizostomo Losovskio rūpesčiu 1703 m. vienuolyno kiemelyje išmūryta procesijoms skirta dengta galerija. Ant kai kurių jos kolonų kapitelių stovėjo šventųjų statulos.
Altorius
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Išlikęs renesansinis spalvoto marmuro didysis altorius, kurio sukūrimui Leonas Sapiega nepagailėjo 25 tūkstančių auksinų. Altorius išreiškia Švenčiausiosios Trejybės ir Išganymo idėjas: apatiniame tarpsnyje įkomponuotas paveikslas, vaizduojantis nukryžiuotą Jėzų Kristų, antrajame tarpsnyje – Dievą Tėvą, viršutiniame – Šventąją Dvasią. Bažnyčios titulą primena kraštuose esantys arkangelų Mykolo ir Gabrieliaus paveikslai. Pirmieji paveikslai buvo sunaikinti Maskvos kariuomenės antplūdžio metu. Dabartiniai kūriniai nutapyti XVII a. III ketvirtyje atstatant karo nuniokotą vienuolyną.
Šoniniai altoriai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Bažnyčios šiaurinę sieną puošė Švč. Mergelės Marijos ir šv. Klaros altoriai. 1629 m. į bažnyčią buvo įneštas stebuklais jau pradėjęs garsėti Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslas. Sapiegų Marija saugota atskirame altoriuje, papuošta brangiais auksuoto sidabro aptaisais ir brangakmeniais nusagstytomis karūnomis, tikinčiųjų apdovanota gausiais malonių ženklais. Prie pietinės sienos stovėjo šv. Pranciškaus bei šv. arkangelo Mykolo altoriai. 1691 m. vienuolyno vyresniosios Antaninos Žabaitės pastangomis įsteigus šv. arkangelo Mykolo broliją buvo pastatytas naujas, brolijai skirtas altorius, pasiūta vėliava ir įsigytas dar vienas šv. arkangelo Mykolo paveikslas. Sovietmečiu buvo sunaikinti bažnyčios šoniniai altoriai ir sakykla.
Sapiegų antkapiniai paminklai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Bažnyčioje išliko keturi XVII a. pirmos pusės Sapiegų giminės antkapiai, liudijantys užsakovų galią, turtą ir subtilų meninį skonį. Didžiausias ir vienintelis Lietuvoje išsaugotas grupinis marmurinis Leono Sapiegos ir jo žmonų Daratos Firlėjūtės bei Elzbietos Radvilaitės antkapis stebina savo dydžiu ir dekoro gausa. Prabanga ir elegancija išsiskiria monumentalus Kazimiero Leono Sapiegos žmonos Teodoros Kristinos Tarnovskytės paminklas. Kristupo Mikalojaus Sapiegos epitafija, sukurta Konstantino arba Jokūbo Tenkalos, pasižymi stiliaus grynumu, grakščia ir meistriška kompozicija. Jono Stanislovo Sapiegos antkapinis paminklas yra ypatingos struktūros – jis įkomponuotas į zakristijos durų portalą. Portalinė kompozicija simbolizavo perėjimą iš gyvųjų į mirusiųjų pasaulį, iš laikino gyvenimo į amžinąjį gyvenimą.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Sovietmečiu bažnyčioje buvo įrengtas Architektūros muziejus. 2009 m. bažnyčios ir vienuolyno pastatuose atidarytas Bažnytinio paveldo muziejus, kuriame eksponuojamas Vilniaus katedros lobynas.
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
Bažnyčia Ivano Trutnevo (1827 -1912) paveiksle -
-
Bažnyčios fasade matyti nutapytos arkangelų Mykolo, Rapolo ir Gabrieliaus figūros. 1933 m. -
Vietoje 1991 m. dingusio Nukryžiuotojo Jėzaus paveikslo altoriuje pakabintas Simono Čekavičiaus nutapytas „Nukryžiuotasis“. 2010 m.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Bažnyčios ir vienuolyno istorija Archyvuota kopija 2017-10-14 iš Wayback Machine projekto.