Audijonai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Audijonai – krikščionybės srovė, egzistavusi IV–V a.[1] Pavadinta pagal pradininką Audijų, kilusį iš Sirijos, kuris neteisėtai įsišventino vyskupu.[1]

Audijonai reiškėsi Sirijoje, Palestinoje, Mesopotamijoje, Juodosios jūros pakrantėse.[1] Smerkė dvasininkų nedorovingumą, Bibliją interpretavo antropomorfiškai.[1] Savo požiūrį grindė ištraukomis iš Senojo Testamento, ypač Pradžios knygos 1,26.[2] Nors sukūrė daug apokaliptinių tekstų, išliko tik jų nuotrupos.[1]

Bažnyčia audijonizmą pasmerkė kaip ereziją.[1]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 Audijonai. Religijotyros žodynas. – Vilnius: Mintis, 1991, 40–41 psl.
  2. ↑ Авдияне // Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона : в 86 т. (82 т. и 4 доп.). – СПб., 1890–1907.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Audijonai&oldid=7125691"