Arthur Miller
| Arturas Mileris angl. Arthur Miller | |
|---|---|
| |
| Arturas Mileris | |
| Gimė | 1915 m. spalio 17 d. Niujorkas, Niujorko valstija |
| Mirė | 2005 m. vasario 10 d. (89 metai) Roksberis, Konektikuto valstija |
| Sutuoktinis (-ė) | Meri Slatery (1940–1956 m.) Merlina Monro (1956–1961 m.) Inga Morat (1962–2002 m.) |
| Veikla | JAV dramaturgas, eseistas |
| Žymūs apdovanojimai | |
 Vikiteka |
Arthur Miller |
Arturas Mileris (angl. Arthur Miller; 1915 m. spalio 17 d. Niujorkas – 2005 m. vasario 10 d. Roksberis, Konektikuto valstija) – JAV dramaturgas, eseistas. Abstrakčiojo realizmo socialinės šeimos dramos kūrėjas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1934–1938 m. studijavo žurnalistiką Mičigano universitete. 1965–1969 m. Tarptautinio PEN klubo prezidentas.
Kūryba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tęsė graikų tragedijos, H. Ibseno, A. Čechovo, ekspresionistinės, siurrealistinės dramos tradicijas. Vidutinį amerikietį vaizdavo kaip tragiškąjį personažą, paneigė amerikinės svajonės – individo sėkmės galimybių mitą. Išgarsėjo socialine šeimos drama „Visi mano sūnūs“ (All My Sons 1947 m.), joje kėlė Antrojo pasaulinio karo ir individo atsakomybės temas.
Dramoje „Komivojažieriaus mirtis“ (Death of a Salesman 1949 m., Pulicerio premija 1949 m.) eksperimentavo su dramos forma: realistinius vaizdus derino su pagrindinio personažo Vilio Lomeno pasąmonės ekspresionistine, siurrealistine raiška. Linijinį siužetą pakeitė herojaus priešistorės prisiminimų materializuotais fragmentais, scenos erdvę ir laiką skaidė į praeities ir dabarties erdves. Kapitalistinę konkurenciją laikė individo ir šeimos tragedijos priežastimi. Individo tiesos ir melo, kaltės ir atsakomybės problemas sprendė herojaus savanorišku mirties pasirinkimu.
Šeimos istorijos drama „Lemtingas išbandymas“ (The Crucible 1953 m.) buvo jo atsakas į makartizmo kampaniją, kuri pjesėje metaforiškai atskleista XVII a. puritonų raganų medžiokle. 1956–1961 m. vedybų ir skyrybų su aktore Merlina Monro išgyvenimus perteikė psichoanalitinėje autobiografinėje dramoje „Po nuopolio“ (After the Fall 1964 m.) ir dramoje „Užbaigiant paveikslą“ (Finishing the Picture 2004 m.). Dramose „Tai atsitiko Višy“ (Incident at Vichy 1964 m.), „Sudaužytas veidrodis“ (Broken Glass 1994 m.) nagrinėjo fašizmo, rasizmo temas.
Parašė dilogiją „Žvilgsnis nuo tilto“ (A View from the Bridge 1955 m.), kino filmų scenarijų („Nepritapėliai“ The Misfits 1961 m., režisierius J. Hustonas).[1]
Pastatymai Lietuvoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Komivojažieriaus mirtis: 1958 m.
- Visi mano sūnūs:
- 1962 m. Kauno dramos teatras, režisierius Henrikas Vancevičius
- 2007 m. Kauno dramos teatras, režisierius Jonas Vaitkus
- Salemo raganos:
- 1956 m. LTSR valstybinis akademinis dramos teatras
- 2004 m. Kauno dramos teatras, režisierius Rolandas Atkočiūnas
- Kaina:
- 1970 m. LTSR valstybinis akademinis dramos teatras, režisierė Irena Bučienė
- 1992 m. Šiaulių dramos teatras, režisierius Rolandas Atkočiūnas
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Marija Aušrinė Pavilionienė. Arturas Mileris. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 139 psl.