Arnold Joseph Toynbee
Arnoldas Džozefas Toinbis | |
---|---|
A. Toinbis 1967 m. | |
Gimė | 1889 m. balandžio 24 d. Londonas, Anglija |
Mirė | 1975 m. spalio 22 d. (86 metai) Jorkas, Anglija |
Tautybė | anglas |
Tėvai | Harry Valpy Toynbee |
Vaikai | Antony Toynbee Philip Toynbee Lawrence Toynbee |
Veikla | istorikas, sociologas, politikas |
Sritis | visuotinė istorija |
Organizacijos | Oksfordo universitetas, Londono universitetas ir kt. |
Pareigos | profesorius |
Alma mater | Oksfordo universitetas |
Žymūs apdovanojimai | |
Arnoldas Džozefas Toinbis (Arnold Joseph Toynbee, 1889 m. balandžio 14 d. – 1975 m. spalio 22 d.) – Anglijos istorikas, sociologas, politikas. Vienas svarbiausių ir įtakingiausių XX a. vid. istorijos filosofų.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gimė aristokratiškoje, žymių britų mokslininkų giminėje. 1911 m. baigęs Oksfordo universitetą, Arnoldas Toinbis nuo 1912 m. dėstė jame, nuo 1919 m. – Londono universitete, 1925–1955 m. – Londono ekonominėje mokykloje, buvo ir Karališkojo tarptautinių santykių instituto direktorius. Be istoriko teoretiko veiklos Toinbis taip pat aktyviai veikė tarptautinėje politikoje, gilinosi į karų, kultūrinių sandūrų klausimus, buvo nuolatinis BBC laidų dalyvis. Per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus dirbo užsienio reikalų ministerijoje, atstovavo Didžiajai Britanijai 1919 m. Paryžiaus taikos konferencijoje ir 1946 m. Paryžiaus taikos konferencijoje.
Veikla
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Svarbiausias Arnoldo Toinbio veikalas – 12-os tomų „Istorijos studijos“, kuriose istorikas lyginamuoju metodu tyrė 26 pasaulio civilizacijų raidą ir sunykimą. Teigė, kad civilizacijos žlunga ne dėl gamtinių kataklizmų ar ekonominių sunkumų, bet dėl negebėjimo priimti moralinius ir religinius iššūkius. Toinbio teorijos padarė didelę įtaką naujam požiūriui į istoriją, religiją, tarptautinius santykius; kritikuotos dėl pernelyg didelių apibendrinimų, moralizavimo ir religijos reikšmės iškėlimo.[1]
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Svarbiausi veikalai:
- Vakarų klausimas Graikijoje ir Turkijoje (The Western Question in Greece and Turkey, 1922 m.)
- Pasaulis ir Vakarai (The World and the West, 1953 m.)
- Istorijos studijos (A Study of History, 12 t. 1934–1961 m.)
- Mano pažintys (Acquaintances, 1967 m.)
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Arnold Joseph Toynbee. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013