Arnionių Švč. Mergelės Marijos koplyčia

Koordinatės: 55°03′22″š. pl. 25°42′05″r. ilg. / 55.05615°š. pl. 25.701519°r. ilg. / 55.05615; 25.701519
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Arnionių koplyčia)

55°03′22″š. pl. 25°42′05″r. ilg. / 55.05615°š. pl. 25.701519°r. ilg. / 55.05615; 25.701519

Arnionių Švč. Mergelės Marijos koplyčia
Vyskupija Vilniaus
Dekanatas Švenčionių
Savivaldybė Molėtų rajonas
Gyvenvietė Arnionys II
Adresas Vilniaus g. 12
Statybinė medžiaga medis
Pastatyta (įrengta) 2002 m.

Arnionių Švč. Mergelės Marijos koplyčia – veikianti katalikų koplyčia Molėtų rajono savivaldybėje, Arnionių II kaime (Joniškio sen.), prie kelio  173  MolėtaiPabradė . Ją aptarnauja Pabradės Švč. Mergelės Marijos Šeimų karalienės parapijos klebonas.[1][2] Koplyčia priklausė Arnionių dvarui – iki pat XIX a. II pusės tai buvo privati dvaro koplyčia.[3]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Arnionių maldos namų teisinė ir konfesinė priklausomybė tiesiogiai susieta su dvaro raida. XVII a. I pusėje veikusi koplyčia buvo protestantiška. Jos fundatorius – Radvilų šalininkas, šios konfesijos rėmėjas Dovydas Šveikovskis, Arnionyse įkūręs šeimos rezidenciją ir čia buvusią koplyčią numatęs savo amžinojo poilsio vieta. Po savininko mirties 1644 m. koplyčios reikšmė sumažėjo, ja nebesinaudota, o XVII a. viduryje karai galutinai ją sunaikino.[3]

Žinios apie katalikiškus maldos namus Arnionyse yra iš XVIII a. II pusės, kai dvarą valdė Antanas Mykolas Špirka. Tiek ši, tiek vėliau Kostrovickiams priklausiusi dvaro koplyčia buvo medinė, stovėjo dvaro rūmų teritorijoje.[3]

Dabartinė Arnionių Švč. Mergelės Marijos koplyčia stovi kitoje vietoje nei jos pirmtakės, toliau nuo dvarvietės. Jos atsiradimą lėmė 1923 m. nubrėžta Lietuvos-Lenkijos demarkacinė linija, kuri ėjo tiesiai per Arino ežerą. Taip Arnionių gyventojus aptarnavusi parapinė Joniškio Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia atsidūrė Lietuvos pusėje, o Arnionys – lenkų. Iš karto po šių įvykių vietiniai gyventojai patys inicijavo naujos šventovės statybą, tačiau Bažnyčios valdžia sumanymo nepalaikė. Kartkartėmis į privačius Tiškevičiaus namus Arnionių dvare kunigas atvykdavo laikyti šv. Mišių, tačiau arkivyskupas jam tą uždraudęs daryti, nors akivaizdu, kad vizitų poreikis iš tiesų buvęs. 1933 m. gegužės 7 d. buvo padėtas kertinis akmuo, o 1935 m. rugpjūčio 25 d. koplyčia pašventinta. Grafai Tiškevičiai koplyčiai buvo skyrę sklypą ir statyboms reikalingų medžiagų. Ji pastatyta remiant ne tik Arnionių savininkams: skelbta, kad būta Pasienio gynybos korpuso vadovybės bei visų apylinkių, o kartu ir visos Lenkijos gyventojų paramos.[3]

Koplyčia smarkiai nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą: į koplyčios vidų įlėkęs artilerijos sviedinys, sunaikinęs viduje buvusį altorių. 1949 m. sovietinė valdžia nurodė koplyčią uždaryti ir perleisti ją kaimo klubo reikmėms. Netrukus pastatas galutinai prarado savo pirminę paskirtį, neteko buvusių meno vertybių: varpas iškeltas į netolimą Karkažiškės šventovę, bažnytinės vėliavos – į kitapus ežero esantį Joniškį, paveikslai atsidūrė Pavoverės bažnyčioje, dalis turto dingo. Molėtų krašto muziejuje saugomas išlikęs Arnionių koplyčios kupolą puošęs kryžius.[3]

1960 m. vyko dvare veikusio žuvininkystės ūkio kultūros namų rekonstrukcija. Buvusios koplyčios pastatas pasižymėjo ypatingai aukštu stogu, prieangiu ir pietinės Lenkijos architektūrai būdingu regioniniu stiliumi. Bent jau išorėje pastatas dar buvo išlaikęs senąją formą – trūko tik išraiškingojo kupolo. Vėlesniais metais čia buvo įrengta aštuonmetė mokykla, veikusi iki 1990 m. Ją uždarius, pastatas vėl kurį laiką stovėjo neprižiūrimas. Pabradės kunigo Vido Smagurausko iniciatyva 2002 m. jis įgijo šiandieninį pavidalą ir atvėrė duris tikintiesiems.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tarpukaryje koplyčia atrodė kitaip - buvo vadinamojo Zakopanės stiliaus,[3] kuris lietuviškame kontekste atrodė kiek neįprastas. Pastato architektūra buvo labiau būdinga Pietų Lenkijai nei Vilniaus kraštui. Projekto autoriaus pavardė likusi nežinoma. Pirminę savo išvaizdą koplyčia prarado per Antrąjį pasaulinį karą ir vėlesnes rekonstrukcijas, kai čia buvo įrengti Arnionių žuvininkystės ūkio kultūros namai, o po to – aštuonmetė mokykla.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]