Arlios valsčius
- Apie valsčių Lenkijoje žr. Orlios valsčius.
53°30′š. pl. 24°59′r. ilg. / 53.50°š. pl. 24.98°r. ilg.
| Arlios valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: XIX a. – 1939 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Baltarusijos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Arlia |
 Rusijos imperija
| |
| Vilniaus gubernija | Lydos apskritis (186?–1915) |
 Lenkija
| |
| Vilniaus apygarda (1919–1920) Naugarduko apygarda (1920–1921) Naugarduko vaivadija (1921–1939) |
Lydos apskritis (1919–1929) Ščiutino apskritis (1929–1939) |
Arlios valsčius (rus. Орлянская волость, lenk. gmina Orla) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinėje vakarų Baltarusijos teritorijoje. Centras – Arlia.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Įkurtas XIX a. Vilniaus gubernijoje.[1] 1929 m. balandžio 11 d. prie Arlios valsčiaus prijungta dalis Bielyčios valsčiaus, o dalis Arlios valsčiaus prijungta prie Ražankos valsčiaus.[2]
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1869 m. | 5220 | 508 kiemai [3] | 41 | ||
| 1874 m. | 5487 | 508 kiemai [4] | 4 seniūnijos | 41 | |
| 1880 m. | 5268 | 510 kiemų [5] | 4 seniūnijos | 43 | |
| 1885 m. | 6128 | 510 kiemų [6] | 4 seniūnijos | 43 | |
| 1890 m. | 6605 | 510 kiemų [7] | 4 seniūnijos | 43 | |
Vadovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1874 m. (rus.)[10] | Seniūnija, ~1880 m. (lenk.)[11] |
|---|---|---|
| Arlia | Орлянское | Orla |
| Karytnica | Корытницкое | Korytnica |
| Lipičanka | Липичанское | Lipczanka |
| Stukalai | Стукальское | Stukały |
| Iš viso: | 4 seniūnijos | 4 seniūnijos |
Gyvenvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Valsčiaus gyvenvietės 1870 m. (skliausteliuose – baltarusiškai):[12]
- Arlia (Орля), mstl., dv.
- Barčiai (Борці), k.
- Berahaucai (Берагоўцы), k.
- Brancai (Бранцы), k.
- Dvarčėnai (Дварчаны), k.
- Dzemjanaucai (Дзям'янаўцы), k.
- Dzeražna (Дзеражна), plv.
- Guzniai (Гузні), k.
- Halynka (Галынка), k.
- Halubai (Галубы), k.
- Ilgoji (Доўгая), k.
- Jarčakai (Ярчакі), k.
- Jaselevičiai (Яселевічы), k.
- Karytnica (Корытница), dv., k.
- Korsakai (Карсакі), k.
- Krupeliai (Крупялі), k.
- Lipičanka (Ліпічанка), k.
- Lipičankos Rūda (Руда Ліпічанская), k.
- Lipična (Ліпічна), plv.
- Lopatos (Лапаты), k.
- Matenčiukai (Маценчукі), k.
- Moskaliai (Маскалі), k.
- Pašycai (Пашыцы), k.
- Petraškos (Петрашкі), k.
- Precima (Прэціма), k.
- Ramanavičiai (Рамановічы), k.
- Rimkai (Рымкі), k.
- Starynkos (Старынкі), k.
- Stukalai (Стукалы), dv., k.
- Šarkos I-II (Сарокі), k.
- Šaršniai (Шаршні), k.
- Šastilai (Шасцілы), k.
- Šimkai (Шымкі), k.
- Talačkos (Талачкі), k.
- Tureiskas (Турэйск), k.
- Vaučkai (Ваўчкі), k.
- Volia-Krupicos (Воля-Крупіцы), k.
- Začepičiai I-II (Зачэпічы I-II), k.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 142 psl.
- ↑ Dz.U. 1929 nr. 22 poz. 225
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1870 годъ. // PDF 288 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1875 годъ. // PDF 290 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1881 годъ. // PDF 327 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1886 годъ. // PDF 327 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1891 годъ. // PDF 505 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1887 годъ. // PDF 413 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1890 годъ. // PDF 527 psl.
- ↑ Списокъ волостей и сельскихъ обществъ по мировымъ участкамъ Виленской губерніи 1874 года. – Вильна, Виленская Губернская Типографiя, 1874. // PDF 151–152 psl.
- ↑ Orla. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VII (Netrebka — Perepiat). Warszawa, 1886, 582 psl. (lenk.)
- ↑ Арлянская воласць: Спіс месцаў. Radzima.net (tikrinta 2022-07-03).