Arkaimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Arkaimas
Аркаим
Укрепленное поселение Аркаим. Аэрофотоснимок..jpg
Arkaimo aerofotografija

Arkaimas
Koordinatės: 52°38′57″ š. pl. 59°34′16″ r. ilg. / 52.64917°š. pl. 59.57111°r. ilg. / 52.64917; 59.57111Koordinatės: 52°38′57″ š. pl. 59°34′16″ r. ilg. / 52.64917°š. pl. 59.57111°r. ilg. / 52.64917; 59.57111
Vieta: Kizilskojės raj., Čeliabinsko sritis, Rusija
Regionas: Didžioji stepė
Plotas: 20 000 m²
Istorija
Medžiaga: molis, mediena
Pastatytas: ~XX a. pr. m. e.
Sugriautas: ~XVIII a. pr. m. e.
Laikotarpis: bronzos amžius
Tauta: indoiranėnai (Sintaštos kultūra)
Informacija
Kasinėjimų datos: 1991 m., 2016 m.
Vikiteka: Commons-logo.svg VikitekaVikiteka

Arkaimas (rus. Аркаим) – archeologinė vietovė Rusijoje, Čeliabinsko srities pietuose, stepėse prie Pietų Uralo pašlaičių. Vietovė patenka į vadinamąją Pietų Uralo „miestų šalį“, kurioje rasta daug senovės gyvenviečių liekanų. Arkaimas yra ties Didžiosios Karagankos ir Utiagankos upių santaka, Kizilskojės rajone, 2 km į pietryčius nuo Aleksandrovskio gyvenvietės.

Archeologiniai tyrimai šiame krašte pradėti 1987 m., ruošiantis tvenkti Didžiosios Karagankos tvenkinį. Tuo metu būdavo privaloma prieš tokias statybas atlikti archeologinius tyrimus. Nors nebuvo tikimasi šiose stepėse rasti kažką vertingo, tačiau Sergejaus Botalovo ekspedicija atrado neįprastus paviršiaus iškilimus, kuriuos pradėjo kasinėti. Su iškilių tuometės TSRS archeologų, istorikų pagalba pavyko įtikinti valdžią, kad ši atšauktų užtvankos statybas ir išsaugotų Arkaimo vietovę (ši pavadinta pagal tolėlesnę Uralo viršūnę ir tiurkų kalbomis reiškia „gūbrys“). 1992 m. sudarytas archeologinis draustinis (Ilmenio rezervato padalinys).

1991 m. vietovę pradėjo kasinėti Genadijaus Zdanovičiaus archeologai. Buvo atkasta visa miesto struktūra. Kasinėjimai pratęsti 2016 m.

Arkaimas – tai įtvirtintas miestas su dviem nekropoliais ir buvusių ganyklų (žardžių) liekanomis. Miestas radialinio plano, apie 170 m skersmens, apjuostas dvejomis sienomis. Mieste turėjusi būti kelių aukštų tvirtovė. Viduje gyveno gyventojai, o gyvuliai būdavo ganomi už miesto sienų, aptvaruose. Žiedinės miesto sienos bei pastatų sienos statytos iš rąstų, apteptų moliu bei nedegto molio plytų. Būta gyvenamųjų, viešųjų pastatų, keramikos ir metalo dirbtuvių. Miesto centre buvo aikštė, taip pat žiedinė gatvė, buvo ir lietaus kanalizacija. Arkaime rasta žmonių, gyvūnų (tarp jų – arklių) palaikų, pakinktų, keramikos dirbinių, metalo liejenų, ietigalių, priekalų, vežimų dalių ir kt. Pagal kapinynuose rastus palaikus nustatyta, kad miesto gyventojai buvo europidai. Radiniai saugomi Čeliabinsko krašto muziejuje.

Tokios įtvirtintos gyvenvietės kaip Arkaimas dabar aptiktos plačioje stepių juostoje nuo pietų Čeliabinsko srities ir pietryčių Baškortostano iki šiaurės Kazachstano. Chronologiškai vietovė datuojama gyvavusi bronzos amžiuje, maždaug XXXVIII a. ar XVIII–XVI a. pr. m. e. Arkaimo ir aplinkinių miestų kultūra archeologiškai vadinama Sintaštos kultūra (pagal kitą svarbią Sintaštos vietovę). Ji siejama su rytine indoeuropiečių atšaka indoiranėnais, kurie palaipsniui kėlėsi nuo Pietų Uralo link Vidurinės Azijos.

Arkaimas sulaukė didelio gyventojų susidomėjimo – šį miestą pradėjo lankyti bei apie jį rašyti naujojo amžiaus tikėjimų sekėjai, slavų gimtatikiai, pseudomokslininkai. Ši vietovė vadinta arijų ar visos žmonijos lopšiu, ypatinga galios vieta, paties Zaratustros gimtine.