Aristide Maillol
Aristidas Majolis pranc. Aristide Maillol | |
---|---|
A. Majolis 1925 metais | |
Gimė | 1861 m. gruodžio 8 d. Baniul-siur-Mer, Rytų Pirėnai |
Mirė | 1944 m. rugsėjo 27 d. (82 metai) Baniul-siur-Mer, Rytų Pirėnai |
Tautybė | Prancūzas |
Veikla | Skulptorius |
Vikiteka | Aristide Maillol |
Aristidas Majolis (pranc. Aristide Maillol, 1861 m. gruodžio 8 d., Baniul-siur-Mer – 1944 m. rugsėjo 27 d., ten pat) – XX a. Prancūzijos skulptorius.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Aristidas Majolis gimė 1861 m. gruodžio 8 d. Baniul-siur-Mer miestelyje Prancūzijos pietuose, Pirėnų kalnuose prie sienos su Ispanija. 1881 m. jis persikėlė į Paryžių ir 1885 m. buvo priimtas į Aukštąją dailės mokyklą. Jis mokėsi pas akademinius dailininkus Alexandre Cabanel ir Jean-Léon Gérôme. 1889 m. gegužę A. Majolis Volpini kavinėje susipažino su P. Gogeno kūryba. A. Majolis persiėmė P. Gogeno stilizuoto vaizdavimo maniera (pvz., paveikslas „Panelė Faraill su skrybėle“, 1890). P. Gogeno patarimu A. Majolis tapo susijęs su Paryžiaus „Nabių“ grupe, kurios dailininkai buvo paveikti impresionizmo ir Art nouveau dekoratyviųjų elementų. A. Majolis eksponavo su „nabiais“ 1895 ir 1896 m. Pradėjo kurti taikomosios dailės kūrinius, pavyzdžiui, gobelenus. Jis atidarė dirbtuves savo gimtajame miestelyje. Dėl silpstančio regėjimo A. Majolis nebegalėjo intensyviai dirbti tapybos ir dekoravimo srityje, pradėjo kurti terakotines skulptūrėles ir nuo 1901 m. kūrė beveik tik skulptūras.
A. Majolio skulptūros kūriniai yra monumentalūs, vaizduojantys moteriškas figūras. Skirtingai nuo O. Rodeno tuo metu įtakingos realistinės skulptūros, A. Majolis labiau akcentavo formalias kūnų ypatybes, negu bandė išreikšti psichologines ar emocines būsenas. Jo kūryba labiau turi sąsajų su antikinės Romos ir Graikijos skulptūromis. 1902 m. įvyko pirmoji jo personalinė paroda Ambruazo Volaro galerijoje Paryžiuje. Likusį gyvenimą A. Majolis kūrė beveik vien tik skulptūras, dažniausiai nuogo kūno. 1908 m. lankėsi Graikijoje.[1] 1912 m. jis sukūrė grupę grafikos kūrinių Vergilijaus „Bukolikų“ leidimui iliustruoti ir 1939 m. − Polio Verleno poezijos knygai „Dainos jai“. Po 1910 m. A. Majolis buvo garsus tarptautiniu mastu. Jis turėjo daug užsakymų ir kartodavo skulptūras su menkais pakeitimais. 1934 m. jis sutiko 15 metų Dina Vierny, kuri tapo jo modeliu ir drauge. Ji lydėjo Majolį į gimtąjį Baniul-siur-Mer miestelį, kuriame skulptorius praleido Antrojo pasaulinio karo metus. 1944 m. rugsėjo 27 d. Aristidas Majolis žuvo autoavarijoje. Yra du muziejai, skirti skulptoriui: Paryžiuje ir jo gimtajame Baniul-siur-Mer, kur jis palaidotas. Muziejus valdo Dina Vierny fondas.[2] Daugelį A. Majolio skulptūrų galima apžiūrėti Tiuilri sode prie Karuselės arkos netoli Luvro Paryžiuje.
Darbų galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
„Pagarba Sezanui“
-
Žuvusiųjų Pirmajame pasauliniame kare memorialas Serė mieste Prancūzijoje
-
„Viduržemietė“
-
„Pomona“
-
„Oras“
-
„Trys nimfos“
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- guggenheim.org/ Archyvuota kopija 2015-09-24 iš Wayback Machine projekto.
- Encyclopaedia Britannica
- ↑ Met Museum
- ↑ museemaillol.com Archyvuota kopija 2016-05-26 iš Wayback Machine projekto.