Ariki
Arikis (angl. Ariki) – tai maorių visuomenės narys iš privilegijuoto luomo, turinčio papročiais nustatytas paveldimas teises ir privilegijas. Arikių tradicijos gyvybingos tarp vietinių genčių Naujojoje Zelandijoje ir Kuko Salose (čionykščiame parlamente turi savo atstovų). Panašiais pavadinimais šie kilmingųjų titulai egzistuoja ir kitų Polinezijos regiono šalių vietinėse gentyse: ‘Ariki (Velykų sala), Aliki (Tokelau, Tuvalu), Ali‘i (Samoa, Havajai), Ari'i (Draugijos salos, Taitis), ‘Eiki (Tonga).
Arikio ir kiti, žemesnių vadų, titulai iki šių dienų perduodami šeimose iš kartos į kartą. Kuko Salų parlamente nuo 1969 m. veikia įkurta Arikių Taryba (angl. The House of Ariki), sudaryta iš salų aukščiausiųjų vadų. Taryba, neturėdama realių galių, vykdo daugiau reprezentacinę veiklą.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kiekviena iš salų Kuko Salose buvo valdoma aukščiausiųjų vadų – arikių. Rarotonga, didžiausia sala, turėjo 5-6 arikius, kitos salos – maždaug po tris. Kiekvienas arikis turėjo savo valdžioje ivi arba ngati (gentį). Pagal rangą žemiau arikio stovėjo mataiapo ir rangatira, t. y., žemesnieji vadai. Vadas kontroliavo savo gentį remdamasis savo mana (galia, valdžia). Mana buvo įgyjama ne tik nuo gimimo, bet ir iš vado pasiekimų gyvenime. Mana galėjo ir netekti savo galios. Arikis su tokia mana nebeturėdavo gentyje palaikymo, prarasdavo jos kontrolę. Galingas įnagis buvo tapu (šventųjų jėgų) kontrolė. Žmonės tvirtai tikėjo arikio mana ir jo antgamtiniu gebėjimu valdyti tapu, o tuo pačiu ir žmones be savo fizinio įsikišimo.