Arhatas
| Budizmas |
|---|
 |
Pagrindinės sąvokos
|
Veikėjai ir vietovės
|
Tekstai
|
Sąvokos ir vardai
|
Arhatas (skr. अर्हत् = IAST: arhat „vertasis“) – budizme vadinamas žmogus, pasiekęs visišką išsivadavimą iš klešų ir jau šiame gyvenime ištrūkęs iš samsaros rato.[1]
Arhato sąvoka ir idealas susidarė ankstyvojoje budizmo theravados mokykloje. Arhatais buvo laikomi išskirtiniai vienuoliai (theravadoje netikima galimybe nušvisti pasauliečiams), jau šiame gyvenime pasiekę nubudimą. Iki arhato vienuolis turi nueiti kelių pakopų kelią: tapti srotalana („įstojusiu į srautą“), toliau sakridagaminu („kuris [į samsarą] grįšiąs tik kartą“), tada anagaminu („negrįšiančiu [į kamaloką]“). Anagaminas laikomas pasiekęs nirvaną ir tapęs lyg buda.
Tačiau kitos budizmo mokyklos kritikavo arhato išaukštinimą: mahajanos budistai teigė, kad arhatas, pasiekęs nirvaną, turėtų padėti kitiems siekti nušvitimo (t. y., tapti bodhisatva). Madhjamika taip pat arhatus laikė netobulais, kadangi Theravados praktikos, jų manymu, nėra tobulai išlaisvinančios. Būtent dėl arhatų reikšmės galutinai išsiskyrė ankstyvosios sthaviravados ir mahasanghikos mokyklos.
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Buswell, Robert E.; Lopez, David S. (eds.). The Princeton Dictionary of Buddhism. 1. Princeton University Press. doi:10.1093/acref/9780190681159.001.0001. ISBN 978-0-691-15786-3.