Skrovenji koplyčia

Skrovenji koplyčia (it. Cappella degli Scrovegni) arba Arenos koplyčia – koplyčia Padujoje, Italijoje. Pastatyta ir dekoruota Džoto apie 1303–1305 m. Jos dailės kūriniai laikomi vienais reikšmingiausių Vakarų dailės vystymosi istorijoje bei vienais geriausių Džoto kūryboje.

Koplyčios freskų ciklas 2021 m. įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.^[1]

Istorija

Mažai žinoma istorinių faktų apie koplyčios sukūrimą. Koplyčios statybas finansavo Padujos bankininkas ir pirklys Enrico Scrovegni. Koplyčia dar vadinama Arenos koplyčia, nes Enrico Scrovegni ją pastatė vietovėje, kurioje buvo senovės romėnų amfiteatras, vadintas Arena. Prieš pat pastatymą bankininkas įsigijo šį sklypą ir nusprendė pašvęsti jį Padujos visuomenei. Manoma, kad tuo Enrico Scrovegni siekė politinės įtakos ir galios Padujoje. Kita vertus, bankininko (skolintojo) verslas viduramžiais buvo laikomas nuodėmingu ir Enrico Scrovegni tokiomis dovanomis visuomenės akyse bandė išteisinti nedorovingo verslo nuodėmę (jo tėvas Reginaldo Dantės „Dieviškojoje komedijoje“ aprašytas esąs Pragare). Koplyčia buvo suplanuota prie taip pat naujai pastatytų Scrovegni giminės rūmų.

Koplyčia buvo dedikuota Švč. Marijai Gailestingajai. Jai įrengti Enrico Scrovegni pakvietė pačius žymiausius Italijos meistrus: skulptorių Dž. Pizaną ir dailininką Džotą. Dž. Pizanas sukūrė tris skulptūras koplyčios altoriui, o Džotas ir jo dirbtuvės buvo atsakingi už koplyčios vidaus dekoravimą. Dabar spėjama, kad Džotas taip pat ir suprojektavo koplyčią. Pati koplyčia yra paprasto stačiakampio plano pastatas su skliautinėmis lubomis. Darbų pradžia datuojama 1303 m. Koplyčios architektūrinė schema buvo pakeista dar jos statybų metu. Manoma, kad viename Džoto freskų fragmente pavaizduotas pradinis koplyčios projektas, kurį scenoje Enrico Scrovegni dovanoja Mergelei Marijai. Žinoma, kad 1305 m. šalia esančio vienuolyno vienuoliai-augustinai kreipėsi su protestu į miesto valdžią, tikėtina, bijodami galimo konkuravimo dėl tikinčiųjų. Enrico Scrovegni pagal projektą turėjo statyti privačią koplyčią, o pavertė ją vieša. Manoma, kad koplyčia atidaryta 1306 m., nes tais metais Venecijos miesto taryba paskolino Enrico Scrovegni keletą relikvijų iš Šv. Morkaus bazilikos į Padują. Manoma, kad tai atlikta Skrovenji koplyčios atidarymo proga.

Labai nedaug yra išlikę faktų apie koplyčios istoriją. Ji priklausė įvairiems privatiems asmenims iki 1881 m., kada Padujos miestas įsigijo ją iš savininkų. Koplyčia tuo metu jau buvo pradėjusi griūti dėl to, kad buvo pažeista nugriaunant šalia buvusius Scrovegni rūmus. Nuo to laiko freskos buvo restauruotos, koplyčia atnaujinta ir užkonservuota.

Koplyčios freskos

Visa koplyčia dekoruota Džoto ir jo dirbtuvių freskomis Mergelės Marijos ir Jėzaus Kristaus gyvenimo temomis. Altorinėje sienoje vaizduojamas Paskutiniojo teismo epizodas. Koplyčios lubose vaizduojamas žvaigždėtas mėlynas dangus. Žemiau pagrindinių freskų scenų vaizduojamos Dorybių ir Nuodėmių alegorijos, kaip išvardinta Biblijoje. Pačios garsiausios freskos: „Judo pabučiavimas“ ir „Kristaus apraudojimas“.