Apataniai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Apataniai
Apatanių moterys
Apatanių moterys
Gyventojų skaičius 20–30 tūkst.
Populiacija šalyse Indijos vėliava Indija (Arunačal Pradešas)
Kalba (-os) apatanių
Religijos prigimtinė (donji polo), krikščionybė, hinduizmas
Giminingos etninės grupės kiti taniai: nišiai, mišingai, lobai, adžiai ir kt.; nagai
Commons-logo.svg Vikiteka: ApataniaiVikiteka

Apataniai (arba nisiu, ni) – tauta, gyvenanti šiaurės rytų Indijoje. Jų gyvenamos vietos apima Subansirio upės baseiną pietryčių Himalajuose (Arunačal Pradešas, daugiausia Ziro apylinkės). Apatanių kalba priskiriama kinų-tibetiečių kalbų šeimai. Išlaikę tradicinę tikybą, nors yra ir krikščionių bei hindų.

Apataniai pasakoja, kad yra atsikėlę iš šiaurės (greičiausiai iš Tibeto), yra fizinių panašumų su tibetiečiais, nors pas daugumą apatanių ryškesni pietų mongoloidų bruožai.

Verčiasi daugiausia žemdirbyste (terasiniu ryžių auginimu, sorų auginimu). Laiko kiaules ir jaučius-mithanus (prestižinis turtas). Išvystyti audimo, pynimo, puodininkystės, metalinių peilių gamybos amatai.

Apatanių kaimai gatvinio plano. Namai statomi iš bambuko, ant polių, su veranda iš dvišlaičiu šiaudiniu stogu. Moterys vilki laisvą palaidinę iki kelių, vyrai – strėnjuostę ir skraistę bei pintą skrybėlę. Moterys susuka plaukus į ragą ties momeniu, vyrai – į lazdele pervertą mazgą virš kaktos. Moterys į nosies šnerves įtaiso skridinius.

Patrilinijinės giminės tokios pat, kaip nagų. Giminės atstovai sudaro kaimo tarybą. Kaimai tarpusavyje susiję apeiginiais mainais. Šeima mažoji, poligamija pasitaiko retai. Išlaikę tradicinę mitologiją ir papročius. Aukščiausiųjų dievybių porai (Kilo ir Kirai) rengia kasmetinę šventę, kurios metu aukoja gyvulius.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Апатани,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.