Antroji Atėnų imperija
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Β’ Αθηναϊκή Συμμαχία B Athenaike Symmachia Antroji Atėnų imperija | ||||
| konfederacija | ||||
| ||||
 | ||||
| Sostinė | Atėnai | |||
| Valdymo forma | demokratija | |||
| Istorija | ||||
| - Įkūrimas | 378 m. pr. m. e. m. | |||
| - Panaikinimas | 355 m. pr. m. e. m. | |||
Antroji Atėnų imperija, arba Antroji Atėnų sąjunga (gr. Β’ Αθηναϊκή Συμμαχία = Deliake Symmachia) – Senovės Graikijos lyga, miestų-valstybių konfederacija, talasokratija, egzistavusi 378–355 m. pr. m. e. daugiausia Egėjo jūros regione, vadovaujant Atėnams.
Raida[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Antroji Atėnų imperija buvo pakartotinas bandymas atkurti seniau (iki 404 m. pr. m. e.) egzistavusią Delo sąjungą. Kuomet prasidėjo neramumai priešiškos Peloponeso lygos viduje, pasireiškę kaip Korinto karas, Atėnai ėmė ieškoti būdų atkurti senąją sąjungą. Jos konsolidaciją dar labiau skatino Spartos agresyvumas, nepopuliarumas, taip pat Achemenidų Persijos grėsmė.
Lygos steigimo dokumente buvo nurodyta, kad jos visi nariai išlaiko autonomiją. Lyginant su Delo sąjungos nuostatais, Atėnų galios buvo stipriai apribotos: jiems nebuvo leidžiama kurti kleruchijų ir laikyti kariuomenės kituose poliuose. Taip pat buvo neprivaloma demokratija.
Lygą sudarė dauguma senųjų Delo sąjungos narių, o 382 m. pr. m. e. į ją įsijungė ir buvę Spartos sąjungininkai Tėbai. Tačiau šis naujas narys pasirodė nepatikimas, nes siekė daugiau savų, nei bendrų lygos interesų. Tėbams stiprėjant, Atėnai net planavo į savo sąjungą įtraukti buvusią priešę Spartą.
371 m. pr. m. e. Tėbai nugalėjo Spartą Leuktros mūšyje, tuo užbaigdami Peloponeso lygos egzistavimą. Tuo pat metu jie pradėjo kurti savąją politiką, vadinamąją Tėbų hegemoniją. Jos metu Atėnų imperija neteko daug buvusių teritorijų, įskaitant Eubojos salą, Bizantijų ir Chalkedoną.
Antroji Atėnų imperija pergyveno Tėbų hegemoniją, tačiau IV a. pr. m. e. viduryje patyrė daug vidinių nesutarimų. Didžiausias jų buvo 357–355 m. pr. m. e. vykęs Sąjungininkų karas, kurio metu sukilo svarbiausios Sąjungos salos ir miestai. Jis pabaigė lygos egzistavimą.
Organizacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lygos valdymo organas buvo dviejų rūmų sinedrionas, kuriame kiekvienas narys turėjo vieną balsą. Jis rinkdavosi Atėnuose. Skirtingai nei Delo sąjungos atveju, čia nebuvo nuolatinių mokesčių. Vietoj to egzistavo parama (syntaxeis), renkama iš narių krizių metu.