Antipatridų dinastija

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Δυναστεία των Αντιπατριδών Antipatridai
Karalystė
← 323 m. pr. m. e. – 294 m. pr. m. e. →
Location of Antipatridų dinastija Antipatridų valstybė 301 m. pr. m. e. (pažymėta žaliai)
Sostinė	Pela
Kalbos	graikų kalba
Politinė struktūra	Karalystė
Istorija
- Įkūrimas	323 m. pr. m. e. m.
- Užimta Antigonidų	294 m. pr. m. e. m.

Antipatridai – trumpalaikė helenistinė dinastija ir jos sukurta valstybė, atsiradusi padalinus Aleksandro Didžiojo užkariautas žemes. Antipatridų centras buvo Makedonija, bet tam tikru laiku ji valdė ir visą Heladą (dab. Graikija).

Raida

Aleksandras per trumpą laiką užkariavo Achemenidų imperiją, bet mirė jaunas, nepalikęs suaugusio įpėdinio. Imperiją pradėjo valdyti regentas Perdikas, o Aleksandro generolai Babilono padalinimo metu 323 m. pr. m. e. pasidalino imperiją. Vienas karvedžių, Antipatras, gavo valdyti vakariausias imperijos teritorijas, kur buvo Makedonija ir Graikija. Jam šios sritys buvo patvirtintos ir Triparadiso padalinimu (321 m. pr. m. e.).

319 m. pr. m. e. po Antipatro mirties jo valstybę paveldėjo sūnus Kasandras, kuris turėjo nuolat dėl valdžios kovoti su kitu generolu – Antigonu. 301 m. pr. m. e. Ipso mūšyje jam pavyko išlaikyti pozicijas Balkanuose. Tačiau netrukus po jo mirties, teisėtas Makedonijos įpėdinis Filipas IV mirė, o jo broliai Aleksandras ir Antipatras pradėjo tarpusavio rietenas. Tuo pasinaudojo Antigono sūnus Demetrijus I, kuris nugalėjo abu brolius ir perėmė Makedoniją ir Graikiją į savo valdžią.

Karaliai

• Antipatras (323–319 pr. m. e.)
• Kasandras (319–297 pr. m. e.)
• Filipas IV (297 pr. m. e.)
• Aleksandras V (297–294 pr. m. e.)
• Antipatras II (296–294 pr. m. e.)
• Antipatras Etesijas (279 pr. m. e.)