Antipatridų dinastija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Δυναστεία των Αντιπατριδών
Antipatridai
Karalystė
Blank.png
323 m. pr. m. e. – 294 m. pr. m. e. Blank.png
Location of Antipatridų dinastija
Antipatridų valstybė 301 m. pr. m. e. (pažymėta žaliai)
Sostinė Pela
Kalbos graikų kalba
Politinė struktūra Karalystė
Istorija
 - Įkūrimas 323 m. pr. m. e. m.
 - Užimta Antigonidų 294 m. pr. m. e. m.

Antipatridai – trumpalaikė helenistinė dinastija ir jos sukurta valstybė, atsiradusi padalinus Aleksandro Didžiojo užkariautas žemes. Antipatridų centras buvo Makedonija, bet tam tikru laiku ji valdė ir visą Heladą (dab. Graikija).

Raida[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Diadochai.

Aleksandras per trumpą laiką užkariavo Achemenidų imperiją, bet mirė jaunas, nepalikęs suaugusio įpėdinio. Imperiją pradėjo valdyti regentas Perdikas, o Aleksandro generolai Babilono padalinimo metu 323 m. pr. m. e. pasidalino imperiją. Vienas karvedžių, Antipatras, gavo valdyti vakariausias imperijos teritorijas, kur buvo Makedonija ir Graikija. Jam šios sritys buvo patvirtintos ir Triparadiso padalinimu (321 m. pr. m. e.).

319 m. pr. m. e. po Antipatro mirties jo valstybę paveldėjo sūnus Kasandras, kuris turėjo nuolat dėl valdžios kovoti su kitu generolu – Antigonu. 301 m. pr. m. e. Ipso mūšyje jam pavyko išlaikyti pozicijas Balkanuose. Tačiau netrukus po jo mirties, teisėtas Makedonijos įpėdinis Filipas IV mirė, o jo broliai Aleksandras ir Antipatras pradėjo tarpusavio rietenas. Tuo pasinaudojo Antigono sūnus Demetrijus I, kuris nugalėjo abu brolius ir perėmė Makedoniją ir Graikiją į savo valdžią.

Karaliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]