Antanas Stanišauskas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Antanas Stanišauskas (1893 m. sausio 17 d. Rudaminos k., Rumšiškių apylinkėje, Kaišiadorių r. – 1971 m. balandžio 10 d. Bridgeporte, CT-JAV) – vargonininkas ir chorvedys.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pradinį mokslą gavo Lietuvoje. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą atvyko į JAV – Hammondą, IN. Čia tada buvo mažai lietuvių, todėl muzikos teko mokytis pas lenkų pedagogus. Pramokęs vargonuoti, buvo pakviestas vargonininkauti į Šv. Antano lietuvių parapiją Kewance, IL. Bet netrukus persikėlė į Chicagą, IL, kur susipažino su muzikais lietuviais ir pradėjo studijuoti A. Pociaus įkurtoje L. van Beethoveno konservatorijoje. Kartu vargonininkavo Šv. Kazimiero lietuvių parapijoje Chicago Heights, IL. 19171920 m. American Conservatory of Music pas prof. F. van Duseną studijavo vargonavimą. 1920 m. išvyko vargonininkauti į Šv. Petro ir Povilo lietuvių parapiją Westville, IL. Čia dar lankė Olivet universiteto muzikos skyrių – studijavo kompoziciją, fortepijoną, orkestruotę pas prof. S. B. Burkholderį (iki 1922). Baigęs studijas, dirbo vargonininku Šv. Pranciškaus lietuvių parapijoje Lawrence, MA. Važinėjo į Bostoną, MA, mokytis Naujosios Anglijos konservatorijoje fortepijono pas prof. Kenedį ir kompozicijos pas W. Chadwicka. Paskui išvyko vargonininkauti į Aušros Vartų lietuvių parapiją Niujorke, NY. Dirbdamas lankė kursus Institute of Musical Art. Organizavo Vyčių chorus, sudarė didelį chorą iš Petersono, NJ, ir New Yorko chorų, koncertavo Niujorke ir Elizabethe, NJ. 1923 m. buvo atvykęs į Lietuvą, pas J. Naujalį mokėsi muzikos. Grįždamas į JAV, buvo apsistojęs Paryžiuje ir Belgijoje. 1925 m. pakviestas vargonininkauti į Švč. Trejybės lietuvių parapiją Newarke, NJ. Čia dirbo ir apie ketverius metus lankė muzikos kursus ir Popiežiaus Pijaus X Liturgijos kursus, trejus metus mokėsi The Diocesan Institute of Sacred Music. Taip pat studijavo bažnytinės muzikos polifonijos istoriją ir grigališkąjį giedojimą pas prof. N. M. Montani, W. Watersa, J. Dunną, J. Murphį bei vargonavimą pas prof. H. Corey. Vadovavo Šv. Cecilijos chorui (38 moterys ir 22 vyrai) Newarke ir kartu rengė koncertus su bažnyčios choru.

A. Stanišauskas statė operas ir kantatas (J. Čižausko „Vilniaus senelis“), suorganizavo daug bažnytinės ir pasaulietinės muzikos koncertų, dalyvavo tarptautiniuose renginiuose ir dainų šventėse. Visur populiarino lietuvių kompozitorių dainas. 1936 m. Lindene, NY, subūrė lietuvių „Birutės" chorą. Taip pat yra vadovavęs berniukų ir mergaičių chorams. Kurį laiką vargonininkavo ir vadovavo chorui Šv. Kazimiero parapijoje Nashua, NH, o apie 1938-uosius tą darbą tęsė Šv. Jurgio lietuvių parapijoje Bridgeporte. Čia jo chore giedojo 25 moterys ir 17 vyrų. Buvo įkūręs savo muzikos studiją.

Nuo 1917 m. priklausė ALRK Vargonininkų sąjungai (buvo šios sąjungos New Yorko – New Jersio provincijos narys), nuo 1933 m. kelis kartus rinktas Centro valdybos nariu, iždininku ir 1934 m. vicepirmininku. Buvo The Diocesan Institute of Sacred Music of St. Gregory of America narys. Parašė solo ir choro dainų: „Atsisveikinimas su tėviške“, „Ant kalno malūnėlis“, „Mano jaunime" ir kt.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.