Pereiti prie turinio

Ansaldo A.1 Balilla

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ansaldo A.1 Balilla
Tipas Naikintuvas
Gamintojas „Aeronautica Ansaldo Societa Anonima di Torino“
Kūrėjas Rodolfo Verduzio
Umberto Savoja
Giuseppe Brezzi
Gamybos metai 1918 (Italija)
1921-1924 (Lenkija)
Pirmas skrydis 1917 m.
Pagrindiniai naudotojai Argentinos KOP
Belgijos KOP
Italijos KOP
Graikijos KKOP
Latvijos KOP
Lenkijos KOP
Meksikos KOP
Sovietų Rusijos KOP
Urugvajaus KOP
Pagaminta vnt. 250 (Ansaldo)
57 (Plage i Laśkiewicz)

Ansaldo A.1 Balilla buvo vienintelis Pirmojo pasaulinio karo metu Italijos karalystėje aviacijos įmonės „Aeronautica Ansaldo Societa Anonima di Torino“ sukurtas ir pagamintas naikintuvas. Nepavykus modelio SVA pritaikyti naikintuvo vaidmeniui, įmonė 1917 metų viduryje pristatė Ansaldo SVA.5 pagrindu sukurtą modelį A.1. Dėl užsitęsusių derybų su kariuomene ir bandymų į ginkluotę jis buvo priimtas tik 1918 m. pradžioje ir beveik nedalyvavo karo veiksmuose.

Lėktuvas pasižymėjo dideliu greičiu, tačiau italų pilotai jo nemėgo dėl prasto manevringumo.

Po karo kariuomenei nereikalingi pertekliniai lėktuvai buvo naudojami aviacijos šou, akrobatiniams skrydžiams.

1919 m. 25 vnt. šių lėktuvų ir licenciją pasigaminti dar 100 vnt. įsigijo Lenkija. Pradedant 1921 m. Liubline, įmonėje „Plage i Laśkiewicz“ pagaminti 25 vnt. Ansaldo A.1. 1918 m. Sovietų Rusijos valdžia paskelbė perimanti Rusijos imperijos pateiktą užsakymą įsigyti 30 šių lėktuvų. Abi šalys šio tipo orlaivius naudojo Sovietų Rusijos-Lenkijos kare. Lenkijos pusė nuo 1919 m. liepos šiais lėktuvais apginklavo Kosciuškos eskadrilę, kur jie susilaukė teigiamo amerikiečių pilotų įvertinimo. Visi, išskyrus vieną šio tipo Lenkijos turėtų lėktuvų, buvo sunaikinti 1919 m. bolševikų kontrapuolimo Ukrainoje metu.

Lenkijoje pagaminti A.1. buvo apie 80 kg sunkesni nei itališki originalai ir pasižymėjo variklių gedimais bei nekokybiško suvirinimo sąlygojamais lūžiais. Dėl šių priežasčių įvyko bent devynios pilotų aukų pareikalavusios avarijos. 1924 m. gamybos užsakymas buvo sumažintas iki 80 orlaivių, vėliau – iki 57 (tuo metu faktiškai pagamintas skaičius). 1925 m. Lenkijos kariuomenė nuginklavo visus turėtus A.1, o 1927 m. pašalino juos iš karinės tarnybos.

Sovietų Rusijos ir SSRS KOP savo įsigytus lėktuvus naudojo tiek karo veiksmuose, tiek, iki 1928 m., ir įvairiose karinėse apygardose dislokuotuose daliniuose. SSRS kariuomenė ketino A.1 apginkluoti savo gamybos sinchronizuotais kulkosvaidžiais, tačiau jų pagaminti nepavyko ir sovietiniai A.1 skraidė neginkluoti.[1]

Italijos KOP Ansaldo A.1 Balilla (1918)

1923 ir 1925 m. 13 šių lėktuvų įsigijo Latvijos kariuomenė.[2] 1923 m. birželio 7 d. demonstracinio skrydžio Rygoje metu žuvo Ansaldo pilotas-bandytojas. Latvijos įsigytų lėktuvų varikliai buvo papildomai izoliuoti nuo šalčio. Žinomi šių lėktuvų numeriai: 1K, 2K, 3K, 12K, 28, 34, 35, 39, 44, 45, 47, 49.[2] Iki ketvirtojo dešmtmečio pradžios trukusios eksploatacijos Latvijos kariuomenėje laikotarpiu įvyko dvylika avarijų, iš jų dvi – mirtinos.[2]

„Ansaldo“ mėgino šiuos lėktuvus parduoti Pietų Amerikos šalims, tačiau 1921 m. vykusi pristatymų serija Amerikoje didelės sėkmės nesusilaukė. Lėktuvus buvo mėginama parduoti už 6000 JAV dolerių už vienetą. Vieną lėktuvą įsigijo Meksikos kariuomenė. Nesėkmingi mėginimai parduoti šiuos lėktuvus tapo viena iš „Ansaldo“ susijungimo su „FIAT“ ir vėlesnės likvidacijos priežasčių.

Argentinos vėliava Argentina
  • Kariuomenės aviacija – Fuerza Aérea Argentina
Belgijos vėliava Belgija
Ansaldo A.1 Balilla, priklausęs Antonio Locatelli, Bergamo aviacijos muziejus
  • Belgijos karinės oro pajėgos
Italijos vėliava Italija
  • Karinės oro pajėgos – Corpo Aeronautico Militare
    • 70-oji eskadrilė
    • 82-oji eskadrilė[3]
    • 91-oji eskadrilė[4]
Graikijos vėliava Graikija
  • Karališkasis jūrų laivynas
  • Karališkosios karinės oro pajėgos
Latvijos vėliava Latvija
  • Lenkijos Ansaldo A.1
    Karinės oro pajėgos – Latvijas Gaisa spēki
Lenkijos vėliava Lenkija
  • Karinės oro pajėgos – Siły Powietrzne Rzeczypospolitej Polskiej
Meksikos vėliava Meksika
  • Karinės oro pajėgos – Fuerza Aérea Mexicana
Sovietų Sąjungos vėliava Sovietų Sąjunga
  • Karinės oro pajėgos – Рабоче-Крестьянский Красный Воздушный Флот
    • 20-asis karinis oro laivynas
  • Vakarų karinė apygarda (Charkivo sritis)
    • 2 pulko 2-oji naikintuvų eskadrilė
  • Juodosios jūros laivynas
    • 2-oji jūrinių naikintuvų eskadrilė
  • Baltijos jūros laivynas
    • 1-oji jūrinių naikintuvų eskadrilė
    • 2-oji jūrinių naikintuvų eskadrilė
Urugvajaus vėliava Urugvajus
  • Karinės oro pajėgos – Fuerza Aérea Uruguaya

Techniniai duomenys

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Įgula: vienas pilotas
  • Ilgis: 6,84 m
  • Sparnų mojis: 7,68 m
  • Aukštis: 2,53 m
  • Sparnų plotas: 21,2 m²
  • Tuščio svoris: 640 kg
  • Didžiausias pakilimo svoris: 885 kg
  • Variklis: 1 × vienaeilis vidaus degimo variklis SPA 6A ,164 kW (220 AG) galios
  • Didžiausias greitis: 220 km/h
  • Skrydžio nuotolis: 660 km
  • Skrydžio lubos: 5000 m
  • Kilimo greitis: 2,7 m/s

Ginkluotė

  • (EN) Andersson, Lennart, Soviet Aircraft and Aviation 1917–1941, London, Putnam Aeronautical Books, 1994, ISBN 0-85177-859-3.
  • (IT) Angelucci, Enzo, Matricardi, Paolo, Ansaldo A 1 Balilla, in Guida agli Aeroplani di tutto il Mondo, vol. 1, Milano, Arnoldo Mondadori Editore, 1979.
  • (EN) ANSALDO A1 BALILLA, Latvianaviation.com
  • (IT) Apostolo, Giorgio , Ansaldo A.1 Balilla, in Guida agli Aeroplani d’Italia dalle origini ad oggi, Milano, Arnoldo Mondadori Editore, 1981, pp. 41.
  • (IT) Boroli, Achille, Boroli, Adolfo, Ansaldo A.1 Balilla, in L’Aviazione, vol. 1, Novara, Istituto Geografico De Agostini, 1983, pp. 193.
  • (IT) Camurati, Gastone , Ansaldo A.1 „Balilla“, in Aerei Italiani 1914–1918, Roma, Aeronautica Militare, 1974, pp. 30-2.
  • (EN) Duffy, Paul, Kankdalov, Andrei , ANT-5/I-4, in Tupolev The Man and his Aircraft, Warrendale, PA, USA, Society of Automotive Engineers, 1996, pp. 40, ISBN 978-1-56091-899-8.
  • (EN) Gregory Alegi, Ansaldo A.1 Ballilla, in Windsock Datafile (88), Berkhamsted, UK, Albatros Productions Limited, 2001, ISBN 1-902207-39-4.
  • (IT) Gueli, Marco , D’Amico, Ferdinando , Rovere, Riccardo, Guida agli aerei storici italiani, Roma, Edizioni dell’Ateneo & Bizzarri, 1978.
  • (IT) I Reparti dell’aviazione italiana nella Grande Guerra, AM Ufficio Storico – Roberto Gentilli e Paolo Varriale, 1999
  • (EN) Kulikov, Viktor P. „Italian Aircraft in Russia“, Air Power History, vol. 52, no. 3, 2005
  • (EN) Taylor, Michael J. H. (1989). Jane’s Encyclopedia of Aviation. London: Studio Editions
  1. Kulikov, Viktor P. „Italian Aircraft in Russia“, Air Power History, vol. 52, no. 3, 2005, pp. 14–25. JSTOR.
  2. 2,0 2,1 2,2 ANSALDO A1 BALILLA, Latvianaviation.com
  3. I Reparti dell’aviazione italiana nella Grande Guerra, AM Ufficio Storico – Roberto Gentilli e Paolo Varriale, 1999 pagg. 230–231
  4. I Reparti dell’aviazione italiana nella Grande Guerra, AM Ufficio Storico – Roberto Gentilli e Paolo Varriale, 1999 pagg. 297–298