Andrea Solario

Andrėja Solarijas (ar Solaris, it. Andrea Solario, Solari, 1465–1524 m.) – italų renesanso tapytojas iš Milano.

Biografija

Andrėja Solarijas gimė 1465 m. Milane. Jis buvo kilęs iš menininkų giminės ir buvo pirmuoju, kuris iš giminės pasišventė vien tapybai. Apie jį užsiminė Dž. Vazaris ir Dž. P. Lomacas savo veikaluose, bet apskritai A. Solarijas ilgą laiką buvo menkai žinomas Lombardijos dailininkas ir jo darbai dažnai buvo priskiriami kitiems, pvz., žymesniam Bernardinui Luiniui. Tik XIX a. jo kūryba, iš apie 50 tapybos darbų ir 20 piešinių, buvo susisteminta. Biografinės žinios apie jį menkos.

Tikėtina, kad A. Solariją apmokė brolis, skulptorius Kristoforas. Manoma, kad 1490-ųjų viduryje jis su broliu lankėsi Venecijoje, kur jam didelę įtaką padarė Antonelo da Mesinos darbai. Anksčiausiai, 1495 m. datuotas ir pasirašytas jo paveikslas „Madona ir Kūdikis su šv. Jeronimu ir Simeonu“ buvo Murane. 1507 m. jis buvo pakviestas į Prancūziją kardinolo Žoržo de Ambuazo dekoruoti koplyčios Ruano arkivyskupų rezidencijoje; dirbo joje bent iki 1509 m. rugsėjo. Vėliau grįžęs į Milaną jis dirbo kardinolui Šarliui de Ambuazui, Milano aukštuomenei ir klergijai. Jis tapė religinėmis temomis ir portretus. Buvo paveiktas Leonardo stiliaus, gerai susipažinęs su flamandų tapyba. Jis mirė iki 1524 m. rugpjūčio 8 d. Milane.

Darbų galerija

• 
  „Vyro su rožiniu gvazdiku portretas“ (apie 1495 m., Londono nacionalinė galerija)
• 
  „Madona su žalia pagalve“ (apie 1507 m., Luvras, Paryžius)
• 
  „Grojėja liutnia“ (apie 1510 m., Barberinio rūmai, Roma)
• 
  „Poilsis pakeliui į Egiptą“ (1515 m., Poldi Pezzoli muziejus, Milanas)

Šaltiniai

• Encyclopaedia Britannica, 2008 m.
• Tiseno-Bornemisos muziejus