Anchelis Marija de Lera
| Anchelis Marija de Lera isp. Ángel María de Lera | |
|---|---|
| Gimė | 1912 m. gegužės 7 d. Baidės, Kastilija ir La Manča |
| Mirė | 1984 m. liepos 23 d. (72 metai) Madridas |
| Veikla | Ispanijos rašytojas, žurnalistas |
| Žymūs apdovanojimai | |
Anchelis Marija de Lera (isp. Ángel María de Lera, 1912 m. gegužės 7 d. Baidės, Kastilija ir La Manča – 1984 m. liepos 23 d. Madridas) – Ispanijos rašytojas, žurnalistas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Mokėsi Vitorijos kunigų seminarijoje, vėliau įstojo į Granados universitetą studijuoti teisės. Studijų nebaigė dėl 1936 m. prasidėjusio Ispanijos pilietinio karo, jame kovėsi respublikonų pusėje. Respublikonams pralaimėjus 1939–1947 m. kalėjo. Dirbo žurnalistu Ispanijoje ir Vokietijoje.
Vienas Ispanijos rašytojų ir menininkų asociacijos įkūrėjų. Kūrybai būdingos socialinės, toreadorų gyvenimo, pilietinio karo, emigracijos temos, dramatizmas, sentimentalumas. [1]
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Užmirštieji / Los olvidados, 1957 m.,
- Baimės fanfaros / Los darines de miedo, 1958 m., filmas 1958 m., režisierius A. Romanas,
- Žemė, kur mirštama / Tierra para morir, 1964 m., lietuvių kalba pavadinimu „Žemė gyventi – žemė mirti“ 1974 m.,
- Paskutinės vėliavos / Las ultimas banderas, 1967 m.,
- Mes, pralaimėjusieji / Los que perdimos, trilogija pilietinio karo tema, 1974 m.,
- Begalinė naktis / La noche sin riberas, 1976 m. ,
- Tamsi aušra / Oscuro amanecer, 1977 m.
Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Bronius Dovydaitis. Anchelis Marija de Lera. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 26 psl.