Ana Politkovskaja

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta šaltinių ar nuorodų į juos.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.
Ana Politkovskaja.

Ana Stepanovna Politkovskaja-Mazepa (rus. Анна Степановна Политковская-Мазепа; 1958 m. rugpjūčio 30 d. Niujorke – 2006 m. spalio 7 d. Maskvoje) – rusų žurnalistė ir publicistė. Nužudyta savo namo lifte už, kaip manoma[reikalingas šaltinis], profesinę veiklą.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė Niujorke SSRS diplomato šeimoje. 1980 m. baigė žurnalistiką Maskvos universitete, apgynusi diplominį darbą apie Marinos Cvetajevos kūrybą.

19821993 m. laikraščių „Izvestija“, „Vozdušnyj transport“ korespondentė, kūrybinio susiviejimo „ESKART“, leidyklos „Paritet“ bendradarbė. 19941999 m. laikraščio „Obščaja gazeta“ apžvalgininkė, ypatingųjų įvykių skyriaus redaktorė. 1999–2006 m. laikraščio „Novaja gazeta“ apžvalgininkė.

Ne kartą lankėsi karo veiksmų zonoje Čečėnijoje, pabėgėlių stovyklose Dagestane, parašė knygą „Kelionė į pragarą. Čečėnijos dienoraštis“. Kaupė informaciją apie neteisėtus Rusijos kareivių bei karinės žvalgybos GRU veiksmus prieš Čečėnijos piliečius, ne vieną kartą publikavo straipsnius apie tai, siekė teisminio nusikaltėlių persekiojimo – jų tarpe ir keturių GRU specialios paskirties Eduard Ulman vadovaujamo būrio narių, kaltintų dėl 6 taikių čečėnų nužudymo 2002 m. sausio mėnesį.

Už reportažų iš Čečėnijos seriją 2000 m. jai įteikta „Auksinė Rusijos plunksna“. 2002 m. rudenį per įkaitų dramą Maskvos teatre „Nord-Ost“ ji buvo viena iš derybininkų, palaikiusių kontaktą su čečėnų kovotojais jų prašymu. Aptarinėjo tai su Dūmos deputatu S. Juščenko, kuris netrukus buvo nušautas. Be to ji padėjo žuvusių karių motinoms teismuose, tyrė korupciją Rusijos gynybos ministerijoje ir Čečėnijoje dislokuotų jungtinių karinių pajėgų vadovybėje. Paskutiniame savo straipsnyje, kuris pasirodė rugsėjo pabaigoje, žurnalistė rašė apie čečėnų būrių, kariaujančių federalinių jėgų pusėje, sudėtį ir veiksmus. Sekančią dieną po jos laidotovių ji apdovanota žinomo italų žurnalisto Ticiano Tercani vardo tarptautine literatūrine premija.

Nužudymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

A. Politkovskajos kūną daugiabučiame name Maskvos centre, netoli nuomojamo buto, lifte praėjus net 55 min. nuo šūvių – 17.10 val. vietos laiku aptiko kaimynė. Greta mėtėsi pistoletas „Makarov-IŽ 71“ ir keturios gilzių tūtelės. Žurnalistė, parvažiavusi iš parduotuvės su produktų pilnais krepšiais užlipo į savo butą. Jai grįžus pasiimti iš mašinos likusių daiktų ir įėjus į liftą, žudikas peršovė A. Politkovskajai krūtinę, o paskui paleido kontrolinį šūvį į galvą. Kaip skelbiama, pareigūnai turi vaizdo įrašą su įtariamu žudiku beisbolininko kepuraite, šiuo metu kuriamas jo fotorobotas. Tačiau abejojama, ar nusikaltimas bus išaiškintas, nes A. Politkovkajos pavardė figūravo rusų tautos ir Rusijos valstybės priešų sąraše, kurį šių metų pavasarį paskelbė Liberaldemokratų partijos atstovas Valstybės Dūmoje Nikolajus Kurjanovičius.

Palaidota Maskvos Trojekurovo kapinėse.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka