Ambelaujiečiai
| Ambelaujiečiai | |
|---|---|
| Gyventojų skaičius | ~8000 |
| Populiacija šalyse |  Indonezija(Molukai) |
| Kalba (-os) | ambelaujiečių, burujiečių, Ambono malajų, indoneziečių |
| Religijos | islamas |
| Giminingos etninės grupės | burujiečiai, liselai, kajeliai ir kt. |
Ambelaujiečiai (Suku Ambelau) – Pietryčių Azijos tauta, gyvenanti Indonezijoje, daugiausia Ambelau saloje (Molukai). Populiacija – apie 5–8 tūkst. žmonių.[1][2] Ambelaujiečių kalba priklauso Vidurio Molukų kalbų šakai (austronezinės kalbos). Gyvenantys Buru saloje vartoja burujiečių kalbą bei Ambono malajų kreolinę kalbą. Dauguma – musulmonai sunitai, yra krikščionių, gausu tradicinės tikybos atlaikų. Priklauso Ambono–Timoro tautų grupei.
XVI–XVII a. ambelaujiečiai vertėsi prekyba ir gamyba. XVII a. pr. užkariauti olandų, daug kur išnaikinti bei iš Ambelau perkelti į Buru salą. Šioje saloje ėmėsi sago palmių auginimu ir apdirbimu. Taip pat augina kukurūzus, batatus, kakavą, kokospalmes, kvapiuosius pipirus, muskatus. Medžioja babirusas, žvejoja tuną. Gyvena pakrančių kaimuose. Būstai statomi iš bambuko.
Giminės patrilinijinės, išskiriamos 22 giminių linijos. Kultūriškai artimi kitoms malajų „prekybinėms tautoms“.[3]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑
amvDuomenys apie kodu „amv“ žymimą kalbą svetainėje ethnologue.com - ↑ [1]
- ↑ Амбелауанцы,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.