Pereiti prie turinio

Alytaus senoji geležinkelio stotis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

54°23′19″š. pl. 24°03′20″r. ilg. / 54.3887°š. pl. 24.0555°r. ilg. / 54.3887; 24.0555

  Alytaus senoji geležinkelio stotis
Stoties pietinis fasadas ir peronas XX a. pradžioje
AdresasAlytus, Gardino g. 14
Atidaryta1899 m.
Uždaryta1997 m.
ŽemėlapiaiRetromap.ru
NuotraukosRailwayz.info
Žemėlapis
Aplinkinės stotys ir stotelės
 km
↑ ŠEŠTOKAI ↑
Kurnėnai
 4,4
ALYTUS
 6,2
Alytus (senoji stotis)
 8,6
Poteronys
 8,5
Pavartėnai
↓ VARĖNA ↓

Alytaus senoji geležinkelio stotis – buvusi geležinkelio stotis Alytaus mieste, Gardino g. 14, į pietryčius nuo Alytaus miesto stadiono. Šalia buvo vandens bokštas, toliau – maisto sandėlis (ledaunė). Išlikusi Alytaus geležinkelio stoties keleivių namo rytinė dalis stačiakampio plano, vieno aukšto su pastoge ir rūsiu po dalimi pastato (paveldo objektas, unikalus Nr. 41997). Išlikusios originalios plytos, ornamentuotų grindų dangos plytelių fragmentai,[1] stoties siurblinė, pastatyta 1895–1899 m. (kultūros paminklas, unikalus Nr. 41998).

Istorija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Alytaus senoji geležinkelio stotis: rytinio flygelio šiaurinis fasadas 2015 m.

XIX a. pabaigoje nutiestas Užnemunės geležinkelis, ėjęs ir per Alytų, kur stotis įkurta 1899 m.[2] Linija tarnavo Alytaus tvirtovės reikmėms.[3] Stotis priskirta IV klasei, keleivių rūmai buvo netinkuoto mūro,[4] panašūs išlikę Glūko stotyje.

Po I pasaulinio karo lenkams užėmus Vilniaus kraštą, Varėnos geležinkelio stotis buvo irgi užimta lenkų, todėl Užnemunės geležinkelis liko atkirstas nuo Varėnos, o ruožas nuo Alytaus į pietryčius tapo aklinas ir dėl to išardytas, nors darbai užtruko bent iki 1936 m.[5] Ruože nuimti bėgiai buvo kraunami Alytaus stotyje.[6]

1923 m. Alytaus geležinkelio stoties gyvenvietėje surašytas 161 gyventojas.[7] Tarpukariu prie stoties pastatyti brigados poilsio namai.[8]

1941 m. iš Alytaus stoties išvežta daug lietuvių tremtinių. Birželio 16 d. 22 vagonai išvežti į Bijską (Altajaus kraštas), 1 vagonas į Medvežja Gorą (Karelija), 1 vagonas į Makatą (vakarų Kazachija netoli Gurjevo), 4 vagonai sustojo Starobilsko stotyje (rytų Ukraina). Birželio 19 d. tremtiniai iš Alytaus išvežti į Krasnojarską, paskui nuo ten plukdyti Jenisiejumi tolyn.[9]

Didžioji mūrinio stoties pastato susprogdinta II pasaulinio karo metais – išliko tik rytinis flygelis. Alytaus–Šeštokų geležinkelis po II pasaulinio karo neveikė, kol 1959 m. vėl buvo atidarytas, oficialiai juostą nukirpo LTSR ministras pirmininkas Motiejus Šumauskas.[10] Alytaus stotis vėl atidaryta 1959 m.[11] per tarptautinę geležinkelininkų dieną rugpjūčio 28 d. Buvusi centrinė rūmų dalis ir vakarinis flygelis pakeisti mediniais stoties rūmais, sujungtais su mūriniu rytiniu flygeliu. Šalia stoties buvo pionierių namai.[12] Sovietmečiu naudota kaip krovininė ir keleivinė stotis.[13] Keleiviniai dyzeliniai traukiniai kursuodavo 5–7 kartus.[14] 1984 m. miesto vakarinėje dalyje atidaryta naujoji geležinkelio stotis.

1997 m. pavasarį geležinkelio bėgiai per miestą išardyti. Išardžius geležinkelį, senojo stoties pastato likučiai apleisti, po 2010 m. stoties teritorija palaipsniui baigiama užstatyti individualiais namais. Depo pastate po 1991 m. veikė statybinių medžiagų parduotuvė, vėliau įsikūrė Šv. Elžbietos seserų kongregacijos vienuolės.

2017 m. stoties pastatas įtrauktas į Kultūros paveldo registrą.[15] Panašiu laiku nugriautas apie 1959 m. pastatytas vandens bokštas, naudotas iki 1977 m.[16]

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ Senoji geležinkelio stotis. Alytusinfo.lt (tikrinta 2023-07-30).
  2. ↑ Архангельский А. С., Архангельский В. А. Железнодорожные станции СССР (справочник). – Москва, Транспорт, 1981.
  3. ↑ Alytaus tvirtovė. Autc.lt (tikrinta 2026-07-30).
  4. ↑ Agnė Gendrėnienė. Lietuvos plačiųjų geležinkelių stočių paveldas (iki 1940 m.). – Kultūros paminklai, 2011, 16, p. 128–147.
  5. ↑ Ardo geležinkelį. – „Lietuvos žinios“, 1936-05-25, psl. 5.
  6. ↑ Varėnos-Alytaus ruože nuimami bėgiai. – „Lietuvos žinios“, 1935-06-11, psl. 7.
  7. ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  8. ↑ Kaip kūrėsi ir tobulėjo mūsų geležinkeliai. „Lietuvos aidas“, 1939-07-04, psl. 3.
  9. ↑ Vytautas Česnulis. „Varėnai 150 metų“. – Vilnius, Rotas, 2012. ISBN 978-9955-832-52-2. // psl. 71
  10. ↑ Г. И. Косаковский (Gerasimas Kosakovskis). Железные дороги Литвы (Lietuvos geležinkeliai). – Vilnius, „Mokslas“, 1975. // psl. 210
  11. ↑ Traukiniai palieka miestą (Olitaorany.lt)
  12. ↑ Marytė Marcinkevičiūtė. „Panevėžio sportas“. Istorija ir dabartis. Apybraižos, interviu, nuotraukos. – Vilnius, leidykla „Homo liber“, 2003. ISBN 9955-449-55-1. // psl. 19.
  13. ↑ Senoji Alytaus geležinkelio stotis. Pamatyklietuvoje.lt (tikrinta 2023-07-30).
  14. ↑ 1984 metų birželio 20 dieną atidaryta naujoji Alytaus geležinkelio stotis. Alytausgidas.lt (tikrinta 2023-07-30).
  15. ↑ „Objekto Nr. 41997 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
  16. ↑ Vandentiekio bokštas senosios geležinkelio stoties teritorijoje bus nugriautas. 2017-03-24, Fm99.lt (tikrinta 2026-07-30).

Nuorodos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Alytaus_senoji_geležinkelio_stotis&oldid=7895778"