Alvidas Remesa

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šį biografinį straipsnį reikėtų sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, prašome sutvarkyti šį straipsnį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.
Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai.

Alvidas Remesa (g. 1951 m. liepos 8 d. Kaune) – Lietuvos kompozitorius, pedagogas, muzikos terapeutas, docentas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

19581963 m. mokėsi spec. muzikos mokykloje Kaune smuiko klasėje, 1963–1967 m. – Kauno 2–je vid. m – kloje, 19731977 m. – Kauno J. Gruodžio aukštesnioje muzikos mokykloje, 1977–1983 m. studijavo LVK. 1967–1968 m. – Kauno 24 ryšių sk. laiškininkas, 1968–1970 m. – Kauno mėsos kombinato pagalbinis darbininkas, 1974–1977 m. Kretingos BGAK muzikos instrumentų remontininkas, 1983–1991 m. LVK Klaipėdos fak. muz. istorijos ir teorijos k–dros dėst., 1990–2001 m. – Kretingos pranciškonų vienuolyno bažnyčios vargonininkas, nuo 19921995 m. – LVK Klaipėdos fak. (KU Menų fak.) vyr. asist., hum. moksl. doc., 1991–1992 m. Telšių, kunigų seminarijos bažnytinės muzikos ir grigališkojo choralo giedojimo dėst., 19971998 m. KU Muzikologijos instituto direktorius, Švento Antano kolegijos Kretingoje – dėstytojas, 19992004 m. – Klaipėdos VŠĮ Psichiatrijos ligoninės muzikos terapeutas, 2004–2010 m. – asociacijos (įdėti) „Muzikos Terapijos Sveikatingumo Centras“ vadovas Druskininkuose, 2005–2010 m. Pilnų Namų Bendruomenės, priklausomybių reabilitacinio centro Panaroje bažnyčios choralistų ansamblio vadovas ir vargonininkas, 2010 m. – Pakutuvėnų šv. Antano Paduviečio pranciškonų vienuolyno parapijos, priklausomybių reabilitacinio centro savanoris – pagalbininkas. 2012 m. Respublikinės Klaipėdos ligoninės psichiatrijos filialo muzikos terapeutas, VDU MA docentas, Klaipėdos šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno vargonininkas, Klaipėdos Pranciškonų onkocentro muzikos terapeutas.

Profesinė – kultūrinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Klaipėdos Universiteto Muzikologijos Instituto įkūrėjas ir direktorius (1997–1998); KU Menų fakulteto muzikos istorijos ir teorijos dėstytojas (1983–2004); humanitarinių mokslų docentas (1994); Lietuvos Kompozitorių Sąjungos narys (1985); respublikinio ekologinio laikraščio „Žaliasis pasaulis“ redkolegijos narys (1994); muzikos terapeutas (1999); Respublikinio Muzikinės Psichoterapijos Centro įkūrėjas ir direktorius (2001); Amerikos Kompozitorių, Autorių ir Leidėjų Sąjungos narys (American Society Composers, Authors and Publischers) (2000–2001); Amerikos Muzikologų Sąjungos narys (American Musicological Society) (1999–2000); JAV, tarptautinės „Augustano“ draugijos narys (The Augustan Society) (1999); tarptautinės, Amerikos Muzikos Terapijos Asociacijos narys – profesionalas (American Music Therapy Assotiation – AMTA) (2004); asociacijos „Muzikos Terapijos Sveikatingumo Centras“ Druskininkuose, įkūrėjas ir asociacijos prezidentas (2004); kitų, respublikinių ir tarptautinių kultūrinių – heraldikos draugijų ir susivienijimų narys.

Bažnytinė – kultūrinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 1987 m. – pranciškonas pasaulietis (br. Jeronimas OFS), 1988–1998 m. – vienas Lietuvos pranciškonų pasauliečių ordino atkūrėjų ir pirmasis vadovas, 1992 m. – VI Lietuvos pranciškonų pasauliečių ordino kongreso Kretingoje organizatorius. Atgaivino ir įteisino 19 – ka OFS brolijų Lietuvoje, kurią sudarė apie 800 narių, sudarė pirmąją visuotinę Lietuvos OFS tarybą bei paskyrė vyskupijų regionalinius OFS ministrus. 1989–1999 m. – Lietuvos bažnytinės muzikos „Sv. Cecilijos“ draugijos atkūrėjas ir pirmininkas. 1990–2002 m. – Kretingos pranciškonų vienuolyno bažnyčios vargonininkas. 1989 m. – pirmininkaudamas bažnytinės muzikos šv. Cecilijos draugijoje, organizavo 8 tradicinius, resp. bažnytinių vaikų chorų festivalius, kuriuose dalyvavo virš 9000 vaikų. Aštuntame vaikų bažnytinės muzikos festivalyje dalyvavo 42 chorai ir ansambliai iš visos Lietuvos, viso apie 1300 choristų. 1990–1993 m. organizavo Kretingos pranciškonų vienuolyno bibliotekos dingusių senovinių knygų, rankraščių grąžinimą. 1994–1995 m.- prie Kretingos pranciškonų vienuolyno organizavo resp. vargonininkų kursus, Kretingos pranciškonų vienuolyno bažnyčioje rengė ir organizavo tarptautinius vargonų muzikos festivalius. Sudarė sakralinės muzikos, muzikos liturgijos, bažnytinės muzikos improvizacijos, kūrybos ir improvizacijos, mokslo – metodines programas aukštosioms mokykloms. Minėtus dalykus dėstė KU Menų fak. 1993–1995 m. pasaulio lietuvių kultūrinio – religinio žurnalo Lietuvoje „Šv. Pranciškaus Varpelis“ atkūrėjas (vėliau „Pranciškonų Pasaulio“) vyr. redaktorius ir administratorius, 1995–1999 m. – Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos Klaipėdos skyriaus mokslinio metraščio „Vakarų Lietuvos katalikiškoji kultūra“, redaktorius, 1991–1999 m. – Lietuvių Katalikų Mokslų Akademijos skyriaus Klaipėdoje įkūrėjas ir pirmininkas. Užimdamas Šv. Pranciškaus žurnalo vyr. redaktoriaus pareigas 1992–1995 metais skelbė pranciškonizmo idėjas, 3000 vienetų tiražo žurnalas buvo platinamas Lietuvoje, Anglijoje, Belgijoje, Brazilijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Meksikoje, Lenkijoje, Šveicarijoje, Argentinoje, Australijoje, Urugvajuje, Venesueloje, Kolumbijoje, Kanadoje ir JAV. Vargonuodamas Kretingos pranciškonų vienuolyno bažnyčioje nuo 1990 metų, per 13 metų laikotarpį atliko apie 700 mišių mišriam chorui su vargonais.

Svarbesnės kvalifikacijos, stažuotės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1992 m. – dvasinė – mokslinė stažuotė Mažesniųjų Brolių Ordino šv. Kazimiero Provincijos JAV, Niujorko ir Kenebunkporto lietuvių pranciškonų vienuolynuose. Lietuvių Išeivijos Kultūros Centre, Niujorke, rinko archyvinę medžiagą moksliniam darbui pranciškoniškos muzikologijos ir sakralinės giesmės paveldo srityje. Kennebunkport’o pranciškonų vienuolyne Lietuvos novicų grupei pravestos grigališkojo choralo teorinės – praktinės studijos. 1997 m. – Lenkijoje, Krokuvoje, įvykusioje pirmoje Rytų Europos OFS generalinėje konferencijoje, tarptautinei auditorijai buvo pirmą kartą pristatytas pranešimas apie Lietuvos OFS. Konferenciją organizavo ir dalyvavo OFS pasaulio gen. ministrė Emanuela d‘Nunzio OFS ir OFS pasaulio dvasinis asist. Fr. Carl Schaffer OFM, Rytų Europos OFS nacionaliniai ministrai. 1999 metais stažuotė Austrijoje, Zalcburgo Boromėjaus pilyje. Stažuotės tema – „Grigališkojo choralo semiologija bei paleografija, praktinis žinių pritaikymas“. Vadovas – benediktinas Fr. A. Rossi OSB iš Šveicarijos. Europos sakralinės muzikos specialistų ratui buvo pristatytas Jeronimo OFS mokslinis pranešimas „Lietuvių liaudies melodijų ir grigališkojo choralo monodijų analogijos: semiologinis aspektas“. Darbą perėmė tyrinėjimui Austrijos, Šveicarijos bažnytinės muzikos specialistai. 2000 m. – individuali stažuotė pas Lietuvos ornitologus. Tiriami paukščių giedojimo, organinės ir neorganinės gamtos natūralių garsų simbiozės aspektai. Tyrimų tikslas – garso psichologijos, vibroterapijos, psichoakustinės išraiškos bei pranciškoniškosios gamtos teologinio santykio mokslinis pagrindimas. 2003 m. – specializuoti muzikinės psichoterapijos kursai Klaipėdos visuomenei, skirti darbui neįgalaus ir sveiko gyvenimo klientams, sanatorijose, sveikatingumo organizacijose ir reabilitacijos centruose.

Pedagoginė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sudarė sakralinės muzikos, muzikos liturgijos, bažnytinės muzikos improvizacijos, muzikos kūrybos ir improvizacijos, muzikos terapijos mokslo – metodines programas, dėstė KU Menų ir Sveikatingumo fakulteto, KU Tęstinių Studijų Instituto studentams. Vadovavo KU Menų fakulteto magistrų, ir šv. Antano Religijotyros Mokslų Instituto prie Vytauto Didžiojo universiteto, Kretingoje, bakalaurų moksliniams darbams. dėstė Lietuvos Muzikos Akademijos profesionalią atlikėjų – vargonininkų specialybės studentams Vilniuje, Telšių kunigų seminarijoje. 1995 m. – KU – tete įkūrė visuomeninį kompozicijos dalyko kursą ir visuomeniniais pagrindais dėstė KU Menų fakultete. 1997 m. – eidamas KU Muzikologijos Instituto direktoriaus pareigas užmezgė dalykinius kontaktus su įvairiais Europos ir Amerikos aukštųjų institucijų muzikologinėmis įstaigomis su Berlyno Humbolto vardo Universiteto Muzikologijos institutu. Kartu su instituto mokslo taryba 1998 m. balandžio 23 dieną organizavo pimąją KU MI mokslinę konferenciją Klaipėdos Universitete, kurioje dalyvavo Norvegijos, Bergeno (prof. Ingrid Gjertsen) ir Oslo (prof. Rigmor Eidem) muzikologai. Paskelbė virš 60 mokslinių – mokslo populiarininmo straipsnių pranciškoniškos muzikologijos klausimais (iš jų: du – Lenkijoje, tris – JAV, vieną – Austrijoje).

Muzikos terapija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2000 m. Klaipėdoje įkūrė „Respublikinį Muzikinės Psichoterapijos Centrą“ (RMPC), surengė keturias respublikines konferencijas tema: " Muzika ir kūryba psichoterapijoje". Klaipėdos Psichiatrijos ligoninėje įrengė du muzikos terapijos kabinetus. Sukūrė ir naudoja reabilitacijai ir sveikatingumui autentiškas kompozicijas psichikos ligoniams, sveikatingumo siekiantiems pacientams. Programos buvo ruošiamos konsultuojantis su psichiatrijos specialistais, panaudojant muzikos psichologijos, muzikinės psichoterapijos, muzikinių intervalų, ritmo, instrumentuotės, derminę ir kitą audio psichostimuliacinę techniką. Įrašai naudojami JAV (Klivlendo), Švedijos ir Latvijos psichiatrinių ligoninėse ir analoginėse įstaigose, sveikatingumo ir reabilitaciniuose centruose. 2005 m. – įkūrė asociaciją „Muzikos Terapijos Sveikatingumo Centras“ Druskininkuose. 2001 m. – už projektą “Muzikos menas – neįgaliems” skirta Lietuvos Kultūros Ministerijos Valstybinė stipendija.

Muzika sveikatingumui

  • Kompozicija "Kalnai”, panaudojant lašų akustinį efektą, pano fleitos ir styginių orkestro fono kombinacinį efektą. Padeda įveikti klaustrofobijos, depresijos, psichosomatinių sutrikimų simptomus, 2000
  • Kompozicija "Jūra”, panaudojami intensyvios jūros akustinis efektas, fortepijoninės muzikos ir kamerinio orkestro kombinacinis variantas, padeda nuo nepilnaveriškumo sindromo, depresinio sutrikimo, aktyvinamoji ir trankviliantinė poveikio samplaika, 2000
  • Kompozicija "Miškas”, panaudojami lietuviškų paukščių giedojimai, blokfleitos ir elektroniškai "kosminio” kombinacinis efektas, skirtas pacientams su fobijų, nepilnavertiškumo sindromo simptomams įveikti, psichostimuliacinis efektas, 2001
  • Kompozicija "Prie upelio”, panaudojamas akustinis upelio efektas.
  • Efektas, pano fleitos, kamerinio orkestro foniniai elementai, skirtas pacientams kaip stiprus trankviliantas, naudojamas esant įtampos, baimės, nerimo, agorafobijos, nemigos sutrikimams, 2001
  • Kompozicija "Ežeras”, panaudojami lietuviško ežero faunos, nendrinių paukščių vakariniai čiulbesiai, giedojimai, neapibrėžto, raminančio elektroninio garso melodija ir fonas, skirtas neigiamų, įkyrių minčių ir idėjų sutrikimų simptomų pašalinimui, lengvų depresijų sutrikimams pašalinti, 2003
  • Kompozicija "Vandenynas”, vandenyno bangavimo akustinis efektas, klasikinių instrumentų – arfos, mušamųjų instrumentų, styginių ir elektroninių trankviliantinių garsų panaudojimas kompozicijoje, skirtas turintiems klaustrofobijos, nerimo įtampos nemigos, depresijos ir psichsomatinius sutrikimus, 2000
  • Ciklas „Gamtos harmonija“, „Raigardo slėnis“, fonogramai ir instrumentiniam ans., skirtas emociniam fiziniam ir psichiniam atsipalaidavimui,2009
  • Ciklas „Gamtos harmonija“, „Dulgo ežeras“, fonogramai ir instrumentiniam ans., skirtas emociniam fiziniam ir psichiniam atsipalaidavimui, 2009
  • Ciklas „Gamtos harmonija“, „Jūros sonata (delfinai)“, fonogramai ir instrumentiniam ans., skirtas emociniam fiziniam ir psichiniam atsipalaidavimui, 2009
  • Ciklas „Gamtos harmonija“, „Jūros sonata (banginiai)“, fonogramai ir instrumentiniam ans., skirtas emociniam fiziniam ir psichiniam atsipalaidavimui, 2009

Apdovanojimai, įvertinimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pelnyti respublikiniai, tarptautiniai apdovanojimai.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sukūrė virš 120 įvairių muzikos kūrinių. Didesnė jų pusė skirti bažnyčiai ar sakralinei scenai bei auditorijai. Nemaža kūrinių išleista Lietuvos ir užsienio leidyklose, surengti atoriniai koncertai Amsterdame, Rygoje, Klaipėdoje, Vilniuje (1988, 1995, 1977, 2001). Kūriniai atliekami ar skambėjo Lietuvos ir užsienio bažnyčiose, prestižinėse koncertų salėse ir tarptautiniuose konkursuose 18 – koje pasaulio šalių. Nuo 1994 m. kūriniai atliekami ir skambėjo JAV, Vokietijoje, Norvegijoje, Olandijoje, Lenkijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Graikijoje, Austrijoje, Italijoje, Danijoje, Rusijoje, Vengrijoje, Šveicarijoje, Anglijoje, Škotijoje, Kuboje, Ukrainoje. Garsesnės koncertinės vietos: JAV universitetai – Sietlas, Portlendas, San Chose, Los Angeles, Usla. Europoje –Kelno katedra, Italijos Vatikano radijas, Italijos miestai – Roma, Verona, Asyžius bei Venecija, Rusijos Peterburgo koncertų salė, Paryžiaus šv. Kotrynos bažnyčia. Sakralinė muzika atliekama nepaisant konfesinės įvairovės – tiek Vokietijos, Danijos, Norvegijos ir Anglijos evangelikų, tiek Graikijos ortodoksų, tiek centrinės Europos katalikų bažnyčiose. 1996–1997 m. – Olandijoje, Amsterdamo Monikekdam koncertų salėje diriguojant olandų dirigentui Pierre Schuitemaker atlikta II – ji ir III – ji simfonijos (1996–1997) su Mažosios Lietuvos simfoniniu orkestru. Kūrinys „Stigmos“ fortepijonui atliekamas fortepijono pedagogo – M. Horovico (JAV) mokinių (D. Prostakov, JAV), daugumos Europos jaunųjų profesionalų, pianistų dalyvavusių tarptautiniame M. K. Čiurlionio konkurse 1991 metais Vilniuje.“Stigmos“ įtrauktos į privalomų konkurso kūrinių programą. Pjesių klarnetui solo transkripcijos variantą fleitai atlieka tarptautinės klasės fleitistė iš Vokietijos Carin Levine. Varinių pučiamųjų kvintetui sukurta pjesė „Jomarkas“ atliekama Rusijos, Belgijos, Kubos, Kroatijos kolektyvų. 1998 m. Latvijos simfoninis orkestras Latvijoje, Liepojoje, iškilmingame minėjime, skirtame Lietuvos 80 – mečiui pažymėti autoriui dalyvaujant atliko trečią simfoniją. 2000 m. išvakarėse šv. Kalėdų metu Klaipėdos M. Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje, pažymint krikščionybės 2000 metų jubiliejų, dalyvaujant vyriausiems Lietuvos dvasininkams buvo atlikta IV – ji simfonija „Ecce Homo“ simfoniniam orkestrui, mišriam chorui ir trims solistams. Kūrinį, specialiai sukurtą šiam jubiliejui (vienintelį Europoje) atliko Mažosios Lietuvos simfoninis orkestras, Klaipėdos muzikinio teatro mišrus choras, Klaipėdos kamerinis choras. Kūrinys dar buvo atliktas sekančiais metais Šv. Pranciškaus Asyžiečio dienoje, spalio 4 dieną Kretingos pranciškonų vienuolyno bažnyčioje. 2004 m. buvo atlikta penktoji simfonija „Atradimai“ Klaipėdoje, Muzikiniame teatre, diriguojant St. Domarkui ir atliekant Mažosios Lietuvos simfoniniam orkestrui. Kūriniai dažnai atnešdavo sėkmę Lietuvos profesionaliems atlikėjams ir kolektyvams prestižiniuose, tarptautiniuose konkursuose ir festivaliuose Italijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Danijoje. Kūriniai – pavyzdžiui, "Ežero preliudas " bei „Septyni Kristaus žodžiai“ klarnetui solo išleisti Šveicarijoje, įtraukti į Šveicarijos, Ciuricho bei Vokietijos, Liubeko konservatorijų klarneto klasės pedagoginį repertuarą. „Tėvė mūsų,“, „Stigmos“ – išleisti Vokietijoje.

Svarbesni kūriniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • „Tėve mūsų“ mišriam chorui a cappella, liet. k., 1990
  • „Sveika Marija” mišriam chorui su vargonais, liet. k., 1995
  • Poema simfoniniam orkestrui „Paskutinė Vakarienė“, 1983
  • Oratorija „Šv. Pranciškus Asyžietis“, VII d. orkestrui, mišriam ir vaikų chorams, keturiems solistams ir vargonams, 1991
  • “Iš saulės giesmės…” trijų dalių ciklas lygių balsų chorui su vargonais, ž. Šv. Pranciškaus Asyžiečio, vert. A. Santvaro
  • „Himnas Šventajam Tėvui“ ž. autoriaus (Jo Šventenybės popiežiaus Jono Pauliaus II – jo sutikimo garbei Lietuvoje), mišriam chorui ir vargonams, 1992
  • „Stigmos“ fortepijonui solo, V d. (dedikuotos šv. Pranciškaus Asyžiečio stigmatizacijai), 1989
  • Grigališkos šv. Mišios Nr.1 – 7, IV d., užrašytos viduramžių neumime notacija, kanon, tekst.,lot. kalba, (visos 7 – ios nerios šv. Mišios sukurtos septynių Švnč. M. Marijos džiaugsmų – pranciškonų rožinio pagrindu. Kiekvienos Mišios atskirai – paeiliui giedamas pranciškonų rožinio slėpinys arba melodinė rožinio slėpinio iliustracija), 1993
  • „Septyni Kristaus žodžiai“ klarnetui solo, VII d.,1993.
  • IV – ji simfonija „Ecce Homo“ simf. ork., mišr. chor., trims solistams, lot. k., skirta 2000 m. krikščionybės jubiliejui, 1993
  • I – VI - ji simfonijos, 1996 - 2011 m.
  • „Sakramentalijos“, V d. ciklas fortepijonui solo, 1998. Dedikuotas Šv. Pranciškaus Asyžiečio kryžiui „TAU“, kitoms pranciškonų ordinui būdingoms maldos priemonėms.
  • VII -ji simfonija - oratorija "Assumptions", VII dalių, 2016. simf. ork. mišr. chorui ir solistams

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Grigališkojo choralo pagrindai” (vadovėlis skirtas aukšosioms mokykloms) ,Klaipėda,1995
  • „Kretingos pranciškonų vienuolynas“ (istoriografinė monografija, sp. pogrindyje, siekiant suklaidinti KGB nurodyti neteisingi leidybos metai) 1987
  • Vadovėlius su muzikinėmis iliustracijomis „Sek manimi“ I–II dalys, (vadovėlis skirtas įstojusiems į pranciškonų pasauliečių ordino novicijatą), 1995
  • „Bažnytinės muzikos teorijos, praktikos, ir istorijos vadovėlį“, (skirtas aukštosioms mokykloms) , Kretingos pranciškonų vienuolynas, 1991
  • „Lietuvių liaudies dainų ir grigališkojo choralo monodijų analogijos paleografiniu aspektu“ (knyga parengta mokslinio darbo pagrindu, ), 1997 m.
  • Poezijos rinktinė „Žuvys“,, Klaipėda, 2000
  • "Grigališkojo choralo ir lietuvių liaudies melodijų analogijos“ (internetinė mokslo studija) VDU, Versus Aurus, 2014
  • „Cantus in Ordine Missae Occurrentes“ (sudarytas grigališkojo choralo giesmynas) .,Kretingos pranciškonų vienuolynas, Vilniaus muzikų draugija, 1992

Straipsniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pranciškoniškos muzikologijos aspektai Lietuvoje:

  • Lietuvos pranciškonų muzikinė kultūra, 1995
  • Lietuviškos giesmės priešistorė, 1995
  • Grigališkojo choralo tradicija Žemaičių kalvarijų Kryžiaus kelių apeigose, 2005
  • Pranciškonų kultūros įtaka Lietuvos Kalvarijų Kryžiaus Kelių apeigoms, 2005
  • Lietuvių liaudies melodijų ir grigališkojo choralo monodijų analogijos: semiologinis aspektas, 1999
  • Lietuvių liaudies ir grigališkojo choralo melodijų analogijos: paleografinis problematiškumas, 1999
  • Etnomuzikologija ir metodologiniai sprendimai lietuvių liaudies ir grigališkojo choralo monodijų analogijose, 1999

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • „Kas yra kas Lietuvoje 2000“. Leidykla „NEOLITAS“, 2000 m.