Kauno maistas
| Mėsos kombinato vartų likučiai su iškaba, 2020 m. | |
| Komercinis pavadinimas | Kauno maistas |
|---|---|
| Įkurta | 1923 m. |
| Uždaryta | 2003 m. |
| Centrinė būstinė | Kaunas, Lietuva |
| Produkcija | maisto produkcija |
Kauno maistas – buvusi Lietuvos įmonė, gaminusi gyvulininkystės ir paukštininkystės produktus. Pagrindinė įmonė veikė Kauno mieste, Aleksote, ji taip pat turėjo filialus įvairiuose Lietuvos didmiesčiuose ir miestuose (Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys, Tauragė ir kt.).
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įmonė įkurta 1923 m. kaip akcinė bendrovė „Maistas“, didžiausias akcininkas buvo Lietuvos vyriausybė, kitus akcininkus sudarė ūkininkai. Įsigijusi prie Kauno 40 ha sklypą, bendrovė pastatė didelį mėsos gaminių fabriką su skerdyklomis ir šaldytuvais.[1] Iki 1928 m. už 500 tūkst. litų buvo nutiesta 3,5 km geležinkelio atšaka į „Maisto“ bendrovės teritoriją.[2]
Iš pradžių bendrovė vertėsi pieno produktų ir kiaušinių, vėliau – gyvulių ir paukščių prekyba. Bendrovė turėjo 5 skerdyklas, kuriose skersdavo supirktus gyvulius ir paruošdavo skerdieną prekybai. Dominavo kiauliena, nors taip pat superkami buvo ir raguočiai, paukščiai (žąsys ir kalakutai), triušiai. Daug produkcijos buvo eksportuojama į užsienio šalis, daugiausiai į Jungtinę Karalystę. Be skerdienos į šią šalį pagal užsakymą taip pat buvo tiekiami kiaulių šeriai teptukų ir šepečių gamybai. Eksporto nuostoliams padengti buvo skiriamos valstybinės dotacijos. Bendrovės akcijas įsigyti galėjo ir ūkininkai, nuo 1932 m. už kiekvieną parduotą kiaulę turėję teisę nusipirkti vieną bendrovės akciją už 5 litus. 1935 m. ši kaina nukrito iki 2,5 litų. Privilegija panaikinta 1938 m.[3]
1927 m. įkurtas skyrius Klaipėdoje. 1931–1933 m. bendrovė išsiplėtė pastatydama mėsos fabrikus Tauragėje, Panevėžyje ir Šiauliuose, pastarajame mieste 1939 m. įsigijo odų fabriką. „Maistas“ turėjo 69 firmines mėsos parduotuves ir penkias didmeninės prekybos bazes.[3]
1940 m. įmonė nacionalizuota ir pervadinta į Kauno mėsos kombinatą.[3] Įmonės pagrindu gyvavo futbolo klubas FK Maistas Kaunas. 1977 m. pagamino 46500 t mėsos, dirbo 2000 darbuotojų. Po nepriklausomybės atkūrimo įmonė pavadinta Kauno maistu. 1996 m. paskelbta bankroto byla,[3] o 2003 m. įmonė likviduota.
„Maisto“ pastatų kompleksas Kaune buvo Kazliškiuose. Komplekso teritorijoje išlikęs vandens bokštas 2012 m. įtrauktas į Kultūros vertybių registrą.[4]
-
„Maisto“ skerdyklos XX a. 4-ajame dešimtmetyje
-
Akcinės bendrovės „Lietuvos eksportas“, priklaususios „Maistui“ sviesto šaldytuvas po 1937 m. praplėtimo Kaune
-
Lietuvos mėsos pramonės ir prekybos AB „Maistas“ eksportuojami produktai ir jų gaminiai
-
Prekybinis garlaivis „Utena”. Garlaivis „Utena“ 1936–1937 m. priklausė akcinei bendrovei „Maistas“, 1937–1940 m. – akcinei bendrovei „Lietuvos Baltijos Lloydas“. Ant kamino pavaizduotas akcinės bendrovės „Lietuvos Baltijos Lloydas” ženklas.
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „Maistas“. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2025-10-04).
- ↑ Vyriausias Lietuvos nepriklausomybės 10 metų sukaktuvėms ruošti komitetas. Pirmasis nepriklausomos Lietuvos dešimtmetis, 1918-1928. – Kaunas, „Spindulio“ spaustuvė, 1930. // psl. 286
- ↑ 3,0 3,1 3,2 3,3 Kauno mėsos kombinatas
- ↑ „Pastatas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2016-11-11.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Kauno mėsos kombinatas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, V t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1979. T.V: Janenka-Kombatantai, 393 psl.